Literatūros topografija: lietuviškoji patirtis ir jos kontekstai

LTStraipsnyje identifikuojamos, analizuojamos ir tipologizuojamos literatūros topografijos apraiškos XX a. pabaigos – XXI a. pradžios lietuvių literatūrologijoje. Pristatomi ir analizuojami pagrindiniai kultūrinės geografijos, literatūros geografijos, literatūros geopolitikos, „sienos literatūros“ tyrimai, kiek platesniame humanitarinės minties kontekste (Vokietijos, Rusijos) ryškinant nacionalinę jų specifiką. Kritiškai apžvelgiamas kai kurių metodologijų (fenomenologijos, mito kritikos, semiotikos, ekokritikos, interdisciplininių studijų) produktyvumas tiriant konkrečių geografinių, urbanistinių, architektūrinių etc. vietų reprezentacijas lietuvių literatūroje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Literatūra; Literatūrinė vietos reprezentacija; Literatūros topografija; Literatūros įvietinimas; Referencija; Topografija; Literary representation of the place; Literature topography; Lithuanian literature; Local literary representation; Placement of literature; Reference; Topography.

ENThe aim of the paper is to present, analyse, typify and give critical evaluation to the works of literary criticism of the late twentieth - early twenty-first centuries, which in some way interpret the relation between a literary work and a more or less particular geographical location; to explain the nature, specifics and international contexts of this interpretation. The paper opens with an analysis of local research, the entwining of cultural geography and local lore with literary topography, of manifestations of literary geopolitics and literary geography in Lithuanian literary criticism. The second part of the paper focuses on the opportunities that various methodologies offer to literary topography (phenomenology, myth criticism, linguistic poetry, semiotics, ecocriticism, interdisciplinary studies). Viktorija Daujotytė’s works on ‘literature of a location’ are discussed exhaustively. The paper also dwells on the literary scholarship by Regina Sinkevičienė, Giedrė Šmitienė, Brigita Speičytė, Skirmantas Valentas, Laurynas Katkus and others in which they discuss the relation between the work and the location it ‘makes literary’, the issue of the reflection on this location. The latter is seen as the central issue of literary topography that should be analysed by maintaining (poly) methodological openness: by flexible integration yet with strict centring, round the main issue, of different methodological accesses and of methodological experiences. [From the publication]