Lietuvos rusų ir rusakalbių sąvokos "gimtoji" kalba suvokimas

LTStraipsnyje aiškinamasi, kuriai iš vartojamų kalbų pirmenybę teikia Lietuvos rusai ir rusakalbiai, kokie veiksniai, išskyrus emocinį, lemia žmogaus apsisprendimą dėl kalbos, kurią jis vadina gimtąja. Apklausa atskleidė, kad kalba, kuri vaikystėje buvo šeimos, namų kalba, ir toliau išlieka daugumos suaugusiųjų respondentų gimtoji kalba. Dauguma respondentų tiesiogiai netapatina gimtosios kalbos ir mano tautybės kalbos sąvokų. Respondentai tiesiogiai nesieja tėvų tautybės su savo gimtąja kalba. Daugelis respondentų iš mišrių šeimų, jeigu tarp sutuoktinių nėra lietuvių, laiko rusų kalbą savo šeimos kalba. Jaunesnio amžiaus respondentai dažniausiai mini dvi gimtąsias kalbas: pirmąją – šeimos (tai rusų, lenkų, žydų ar kita etninė kalba) ir antrąją – mokyklos kalbą (lietuvių ar rusų). Apibendrinant galima sakyti, kad naivusis Lietuvos rusų ir rusakalbių gimtosios kalbos suvokimas siejamas su namų ir šeimos kalba, o antrosios gimtosios kalbos statusą įgauna mokyklos kalba, jeigu ji yra kitokia, negu namų kalba. Jaunesnei kartai lietuvių kalba tampa potencialiai gimtąja todėl, kad šalia vienos gimtosios kalbos atsiranda kitokia mokymosi kalba, irgi susijusi su intensyviu pasaulio pažinimu. Tokią kalbą žmogus suvokia kaip antrąją gimtąją kalbą. Svarbu tai, kad antrosios gimtosios kalbos statusą įgauna būtent mokymosi kalba. Tokiais atvejais formuojasi aukšto lygio kalbinė kompetencija, laisvas dviejų kalbų vartojimas. Besikeičianti geopolitinė ir sociolingvistinė situacija patikslina gimtosios kalbos sąvokos apibrėžtį, atsižvelgiant į plintantį dvinarį šios kategorijos pobūdį.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos rusai; Lietuvos rusakalbiai; Gimtoji kalba; Russians of Lithuania; Russian language speakers of Lithuania; Native language.

ENThe paper discusses definitions of the concept native language and different national concepts of the notion concerned with one's mother tongue as well as its ambiguity arising in different research areas. The paper also includes some responses and reflections on a native language provided by Russian language speakers of Lithuania; the data has been extracted from the survey recently conducted in Lithuania. These reflections could be treated as naive definitions of the above notion. Further in the paper, the key factors determining the respondents' definitions of the native language are given. The spreading binary character of the category is also taken into consideration: more frequently, alongside one native language (of an early, pre-school period of life), there emerges another language (other than the one spoken at home, language of instruction), which is closely related to human cognition. The latter language becomes an individual's second native language. The results of the survey have shown that the opposition between 'own' and 'other' language often characteristic of a homogenous monolingual society in the understanding of Russian speakers of Lithuania is replaced by two equally important 'own' halves. [From the publication]