Vilniaus apskrities pradinių klasių pedagogų požiūris į švietimo centrų organizuojamas kvalifikacijos tobulinimo veiklas

LTPedagogų vykdomos veiklos kokybė priklauso nuo įvairių veiksnių, vienas jų – kokybiškas pedagogų kvalifikacijos tobulinimas. Straipsnyje keliami probleminiai klausimai, kokios yra Vilniaus apskrities pradinių klasių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo galimybės teisiniu aspektu ir ką Vilniaus apskrities pradinių klasių pedagogai mano apie švietimo centrų organizuojamas kvalifikacijos tobulinimo veiklas. Straipsnio tikslas – atskleisti Vilniaus apskrities pradinių klasių pedagogų požiūrį į švietimo centrų organizuojamas kvalifikacijos tobulinimo veiklas. Objektas – Vilniaus apskrities pradinių klasių pedagogų požiūris į švietimo centrų organizuojamas kvalifikacijos tobulinimo veiklas. Tyrimas organizuotas 2025 m. vasario– kovo mėn. Taikyta literatūros šaltinių ir teisės aktų analizė, organizuotas kiekybinis tyrimas. Duomenų rinkimo metodas – anketinė apklausa. Apklausa vykdyta elektroniniu būdu, naudojantis elektronine platforma www.manoapklausa.lt. Kiekybiniu tyrimu siekta išsiaiškinti Vilniaus apskrities pradinių klasių pedagogų požiūrį į švietimo centrų organizuojamas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklas. Iškelta hipotezė, kad Vilniaus apskrities pedagogai švietimo centrų organizuojamas veiklas vertina teigiamai, pasitvirtino tik iš dalies. Tyrimu atskleista, kad jų nuomonės dėl švietimo centrų darbuotojų teikiamų konsultacijų kokybės reikšmingai skiriasi. Aukščiausią pedagoginę kvalifikaciją turintys Vilniaus apskrities pedagogai ekspertai sutinka, kad švietimo centrai teikia kokybiškas konsultacijas jiems aktualiais klausimais, o mokytojo kategoriją turintys pedagogai mažiau linkę sutikti su tuo, kad švietimo centrų darbuotojai teikia kokybiškas konsultacijas.Statistiniam reikšmingumui įvertinti buvo pasirinkti neparametriniai Kruskalio ir Walliso kriterijai. Duomenys buvo lyginami pagal grupių rangų vidurkius. Tyrimo instrumento validumui patikrinti apskaičiuotas Cronbacho alfa koeficientas. Duomenų tyrimo analizei naudotos programos „IBM SPSS Statistics 29.0.2.0“ ir „MS Excel 2016“. Šis tyrimas atskleidė, kad Vilniaus apskrities pedagogai neturi bendros nuomonės apie švietimo centrų organizuojamas veiklas. Nuomonių skirtumai reikšmingi keliais aspektais: mokytojai ekspertai labiau negu mokytojai sutinka, kad švietimo centrai teikia kokybiškas konsultacijas jiems aktualiais klausimais; didmiesčio (miesto) ugdymo įstaigų pedagogams kontaktinė kvalifikacijos tobulinimo renginio forma priimtina labiau negu rajono (kaimo) vietovėse dirbantiems pedagogams; jaunesnio amžiaus (20–30 m.) pedagogams įvairios kvalifikacijos tobulinimo renginių formos priimtinos labiau nei vyresnio amžiaus (>61 m.) pedagogams; aukštesnių pedagoginės kvalifikacijos kategorijų pedagogams mišrūs seminarai ir (ar) kursai, nuotolinės konferencijos yra mažiau patrauklūs; vyresnio amžiaus (51–60 m.) pedagogams daugiau norėtųsi grįžtamojo ryšio po kvalifikacijos tobulinimo renginio. Reikšminiai žodžiai: pedagogai, švietimo centrai, pedagogų kvalifikacijos tobulinimas.

EN[...] Research object – the attitudes of primary school teachers in Vilnius County towards professional development activities organized by educational centers. The study was conducted between February and March 2025. A total of 350 primary school teachers from Vilnius County participated in the study. The sample size was determined using the Paniotto formula with a 5% margin of error (Kardelis, 2017). Of the respondents, 98.8% were women and 1.2% were men, which confirms the predominance of women in the primary teaching profession in Vilnius County. This trend is also supported by 2024–2025 ŠVIS data, showing that women constitute 96.7% (n = 2558) and men 3.3% (n = 87) of the primary school teaching workforce. The most active participants were those aged 51–60 years (42.3%), while the least active were teachers aged 20–30 years (4.1%). An analysis of the data by work experience and professional qualification revealed that the majority of respondents were highly experienced teachers. More than half had 26 or more years of service (53.9%), while 13.4% had between 21–25 years of service. The proportions of teachers with 0–5, 6–10, and 11–15 years of service were relatively similar, ranging between 8% and 9.6%. The lowest proportion of respondents fell into the 16–20 years of service category (5.5%). By professional qualification, the majority held the rank of Senior Teacher (46.9%) or Methodologist (30.6%), while only 0.9% held the rank of Expert Teacher. In terms of geographical distribution, the largest proportion of participants worked in city schools (41.4%), whereas the lowest proportion worked in rural schools (6.1%).The survey was administered using a simple random sampling approach. An electronic questionnaire was distributed via email to the administrative offices of general education schools employing primary school teachers in Vilnius County (Vilnius city, Vilnius district, Šalčininkai district, Širvintos district, Švenčionys district, Ukmergė district, Trakai district, Elektrėnai district). Additionally, the link was shared in targeted social media groups (e.g., Facebook groups “Lietuvos mokytojai,” “Pradinių klasių mokytojai,” etc.). It employed analysis of scholarly literature and legal acts, as well as a quantitative research approach. The data collection method was a questionnaire survey, carried out electronically using the www.manoapklausa.lt platform. The quantitative study sought to identify the attitudes of primary school teachers in Vilnius County towards the professional development activities provided by educational centers. A hypothesis was formulated that teachers in Vilnius County positively evaluate the activities organized by educational centers. However, the hypothesis was only partially confirmed. The research revealed statistically significant differences in teachers’ opinions regarding the quality of consultations provided by educational center staff. Teachers with the highest qualification category – experts – agreed that educational centers provide high-quality consultations on relevant issues, while teachers holding the basic teacher qualification category were less inclined to agree with this statement. [...].The results of this study showed that primary school teachers in Vilnius County predominantly choose traditional forms of professional development such as seminars and training courses. This trend corresponds with the findings of the 2018 TALIS survey, which demonstrated that traditional short-term professional development formats remain attractive to the majority of teachers. Scholars present divergent perspectives on the effectiveness of such formats. Sabaliauskas et al. (2018) reported that many professional development activities fail to meet teachers’ expectations, as they do not provide useful information, do not enable the acquisition of new knowledge and skills applicable to teaching practice, and often fall short in terms of content quality, delivery methods, and lecturer performance. Brandišauskienė and Mičiulienė (2021) argue that short-term seminars represent a form of professional development that requires little effort from teachers. In contrast, Žilinskaitė and Lapėnienė (2024) found that long-term professional development programs were not effective, as they devoted insufficient attention to skill development and practical application. [...] Keywords: teachers, educational centers, teacher training.

• Andragogo lyderystės raiškos galimybės edukaciniu aspektu. Tiltai 2018, 3 (81), 127-148.
• Andragogo organizatoriaus vaidmuo tobulinant pedagogų kvalifikaciją. Tiltai 2018, 3 (81), 41-66.
• Andragogo veikla įtraukiant švietimo sistemos dalyvius į pedagogų kvalifikacijos tobulinimo procesą. Tiltai 2019, 2 (83), 99-122.
• Kvalifikacijos tobulinimo programos veiksmingumo stebėsena taikant mokymosi patirties perkėlimo į praktiką modelį.. Pedagogika 2024, 154, 2, 152-173.
• Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo Lietuvoje būklė ir plėtros galimybės. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2013. 409 p.
• Suaugusiųjų mokymosi motyvaciją skatinantys veiksniai ir priemonės pozityviosios tėvystės mokymuose. Studijos - verslas - visuomenė 2020, 5, 139-149.