Andragogo veikla įtraukiant švietimo sistemos dalyvius į pedagogų kvalifikacijos tobulinimo procesą

LTLR teisės aktų analizė atskleidė, kad pedagogų kvalifikacijos tobulinimą reglamentuojantys dokumentai suteikia galimybę pedagogui tobulinti tiek individualius, tiek švietimo įstaigos ar nacionalinius kvalifikacijos tobulinimo poreikius, apibrėžia pedagogui keliamus reikalavimus ir kvalifikacijos tobulinimo galimybes. Tačiau Lietuvoje atlikti tyrimai atskleidė, kad šiam procesui dažnai būdingas fragmentiškumas, menkai ištirti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikiai, silpnas ryšys su ugdymo procesu, praktinio pritaikomumo ir planavimo trūkumas. Tuo tarpu dažnas pedagogas, nepaisydamas subsidiarumo principo, siekiant pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiksmingumo, svarbos, pageidauja tiesioginio bendradarbiavimo ir asmeninių kvalifikacijos tobulinimo poreikių derinimo su andragogu organizatoriumi, aplenkiant ugdymo įstaigose už tai atsakingus asmenis. Suvokimas, kad andragogo organizatoriaus veikla projektuojama ne tik atsižvelgiant į pedagogų asmeninius lūkesčius, bet ir į ugdymo įstaigų bei nacionalinius pedagogų kvalifikacijos tobulinimo tikslus bei prioritetus, leidžia kelti mokslinę problemą: kokia andragogo organizatoriaus veikla, siekiant pagrindinių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo tikslų (kokybės), yra veiksminga? Atliktas kokybinis tyrimas atskleidė andragogo organizatoriaus vaidmenį, veiklos efektyvumo ir tobulinimo kryptis atliekamų funkcijų, veiklos sričių, kompetencijų aspektais bei pagrindė pagrindinius pedagogų kvalifikacijos tobulinimo principus. Praktiniu požiūriu šiame straipsnyje pateikti empiriniai duomenys gali būti reikšmingi: 1) siekiant andragogo, organizuojančio pedagogų kvalifikacijos tobulinimo paslaugas Klaipėdos rajone, veiklos efektyvumo nuolat jį tobulinant; 2) nustatant šio proceso dalyvių vaidmenis ir atsakomybę jo kokybės užtikrinimo aspektu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Andragogas organizatorius; Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas; Efektyvumas; Andragogue organizer; Teachers’ professional development; Efficiency.

ENAn analysis of Lithuanian legislation has shown that documents regulating the development of teachers’ qualifications provides the teacher with an opportunity to improve personal, institutional and national educational needs for development, and defines requirements for educators and qualification development opportunities. However, research conducted in Lithuania shows that this process is frequently characterised as fragmentary, and that it lacks research on the needs of the development and planning of teachers’ qualifications, the connection with the educational process, and its practical application. In the meantime, teachers commonly disregarding the significance of the subsidiarity principle to the effectiveness of the development of teachers’ qualifications desire direct cooperation and the coordination of the need for the development of personal qualifications with the andragogue organiser, while ignoring the people responsible for it in educational institutions. The perception that the andragogue organiser’s activities must be designed taking into account not only the personal expectations of teachers but also the objectives and priorities of educational institutions and of the development of teachers’ qualifications raises a scientific issue: what type of andragogue organiser’s activity is effective for achieving the main goals (quality) in the development of teachers’ qualifications? The qualitative research conducted revealed the andragogue organiser’s role and the effectiveness of the activity and direction of improvement with respect to the performed functions, activity areas and competences, and justified the fundamental principles of the development of teachers’ qualifications.In the practical approach, empirical data presented in this article can be significant in: 1) seeking the effectiveness and improvement of activity of the andragogue organising teachers’ qualification development services in the Klaipėda district; 2) identifying the roles and responsibilities of the participants’ process in ensuring its quality. [From the publication]

• Andragoginiai kompetencijų tobulinimo aspektai tęstiniame profesiniame mokyme / Rūta Marija Andriekienė, Birutė Anužienė. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2006. 314 p.
• Andragogų profesionalizacijos raiška veiklos daugiafunkcionalumo kontekste / Birutė Jatkauskienė, Eligijus Jatkauskas. Mokytojų ugdymas. 2010, Nr. 14, p. 42-62.
• Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikiai / Rimantas Laužackas ... [et al.]. Pedagogika. 2008, 89, p. 29-44.