Vizualiojo meno socialinė reikšmė prieglobsčio prašytojų centruose

LTPastarąjį dešimtmetį sparčiai didėjant pasaulinei migracijai, augo socialinio darbo su pabėgėliais ir prieglobsčio prašytojais poreikis. Atsižvelgiant į migrantų krizę, Ukrainos karo pabėgėlių persikėlimą, Lietuvai, kaip niekada anksčiau, aktualus prieglobsčio prašytojų klausimas ir jų oraus gyvenimo užtikrinimas. Vis didesnei tikslinei grupei žmonių, be bazinių poreikių patenkinimo, ypač svarbi psichosocialinė pagalba. Kultūriniai skirtumai, kalbos barjeras, priverstinis gyvenimas uždarose bendruomenėse yra iššūkiai, skatinantys ieškoti įvairesnių ir inovatyvesnių socialinio darbo formų. Menas padeda išreikšti emocijas, saugioje erdvėje papasakoti savo istoriją, prieglobsčio prašytojams suteikia galimybių atrasti bendrumą su kitais bendruomenės nariais. Straipsnyje atskleidžiamos vizualiojo meno metodų taikymo prieglobsčio prašytojų centruose galimybės, padedant užmegzti dialogą tarp skirtingų kultūrų ir stiprinti socialinius ryšius. Tyrimo objektas – vizualiojo meno taikymas prieglobsčio prašytojų centruose. Straipsnio tikslas – atskleisti vizualiojo meno socialinę reikšmę prieglobsčio prašytojų centruose. Uždaviniai: 1) atskleisti prieglobsčio prašytojų psichosocialinę situaciją; 2) apžvelgti vizualiojo meno metodus ir praktiką teikiant socialinę pagalbą prieglobsčio prašytojams; 3) empiriškai ištirti vizualiojo meno metodų taikymo galimybes ir socialinę jų reikšmę prieglobsčio prašytojų psichosocialinės situacijos gerinimui.Tyrimo klausimas: kokią socialinę vizualiojo meno reikšmę įžvelgia darbuotojai, rengiantys šiuos užsiėmimus prieglobsčio prašytojų centruose. Tyrimo metodas – kokybinis tyrimas, kuriame dalyvavo socialinis darbuotojas ir trys meno edukatoriai, tyrimo įrankis – pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo duomenys analizuojami ir interpretuojami turinio analizės metodu. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vizualiojo meno veiklos prieglobsčio prašytojams suteikė saviraiškos galimybę, padėjo bendrauti meno kalba ir kurti naujus socialinius ryšius, mažino tarpusavio santykių įtampą, ugdė emocinę savitarpio pagalbą ir padėjo komunikuoti su vietos bendruomene, skatindamos abipusį pažinimą ir toleranciją. Iš tyrimo paaiškėjo, kad sklandžiai vykdyti veiklas trukdė neefektyvus bendradarbiavimas su prieglobsčio centrų darbuotojais, kompetencijų trūkumas, centruose gyvenančių žmonių psichologinė būsena ir silpna motyvacija dalyvauti veiklose. Reikšminiai žodžiai: vizualusis menas; prieglobsčio prašytojai; socialinė meno praktika; socialinis darbas.

EN[...] This article raises the following research question: What social significance of visual art do the practitioners in these centers perceive? Object – the application of visual art in asylum seeker centers. The aim of the article is to reveal the social significance of visual art in asylum seeker centers. Objectives: 1) to reveal the psychosocial situation of asylum seekers; 2) to review visual art methods and practices used to provide social support to asylum seekers; 3) to empirically investigate the applicability and social significance of visual art methods for improving the psychosocial well-being of asylum seekers. Research method: in order to examine the applicability and social relevance of visual art methods for improving the quality of life in asylum seeker centers, a qualitative study was conducted. The study involved one social worker and three art educators. Data collection tool – semi-structured interview. The study participants were selected using the snowball sampling method. The main selection criterion was the long-term (at least six months) application of visual art methods in asylum seeker centers. The research data were analyzed and interpreted using content analysis. In order to empirically investigate the social significance of visual art in asylum seeker centers, and based on the formulated research question, the following five themes were identified: Purposes of visual art activities, Psychosocial significance of visual art, Community strengthening, Reducing social exclusion in society and Challenges. Participants identified key goals of artistic activities, including Occupational engagement, Education, and Creating a safe space. These objectives reflected both the needs of asylum seekers and the personal approaches of the facilitators.Interviewees also highlighted several key factors that hinder or limit the implementation of visual art activities: Unsuitable conditions, Communication with center staff, Unmet basic needs, and Lack of art therapy and social work knowledge. These aspects indicate that ensuring the effectiveness of art-based interventions requires not only creative spaces but also organizational and social support. In analyzing the research data, the psychosocial significance of visual art was broken down into three subthemes: Emotional support, Overcoming language barriers, and the Importance of artistic self-expression. Participants were also asked how people interact during the sessions and what social issues artistic activities can help address within the community. The identified subthemes included Communication with each other, Tension reduction, and the creation of a Safe space for sharing. To explore how participants understand the role of visual art in communication with the host society while raising awareness about asylum seekers’ issues, the following questions were asked: How can the target group’s art be used to communicate with the public? and What social issues can art activities help address? Based on the answers and further interview insights, three subthemes were formulated: Interaction through shared activities, Communication through created art, and Public visibility of activities.Conclusions: Asylum seekers have faced various traumatic experiences related to threats in their country of origin, dangers during their journey, and uncertainty in their current situation. Social work in asylum seeker centers requires a full range of professional knowledge and competencies, including the ability to work in multicultural communities, organize meaningful activities, and promote integration into the host society. The application of visual art methods within forced migrant communities empowers individuals, develops social skills, creativity, and self-awareness, and facilitates verbal and non-verbal communication. Telling one’s story through artistic expression helps asylum seekers preserve their identity in changed life circumstances and raises public awareness about the issues of forced migration. The research findings revealed that visual art activities provided asylum seekers with opportunities for self-expression, helped them communicate through the language of art, build new social connections, reduce interpersonal tensions, foster emotional mutual support, and facilitate communication with the local community, encouraging mutual understanding and tolerance. The study showed that the smooth implementation of these activities was hindered by ineffective collaboration with asylum center staff, a lack of psychological competencies, the psychological condition of the center’s residents, and low motivation to participate in the activities. Based on the research data, it is recommended that social workers in asylum centers approach residents’ engagement and social activity more creatively and consider applying visual art methods (e.g., art therapy, photovoice). It is also suggested that art educators receive training in art therapy and in working with vulnerable groups, and that more efforts be made to disseminate information about visual art projects involving asylum seekers in order to foster public tolerance.

• Bendruomeniškumas, komunikacija ir muzika: sociokultūriniai negalios aspektai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012. 304 p.
• (Iš)gyvenimas Lietuvoje: prieglobsčio ieškančių ir prieglobstį gavusių užsieniečių patirtis.. Etniškumo studijos 2013, 1, 86-106.
• Jaunimo kultūrų įvairovė: gatvės meno projektai kaip nusikalstamo elgesio prevencija. Socialinis ugdymas 2014, 2 (38), 68-82.
• Kūrybinis procesas dailės terapijos taikymo aplinkoje: meno projektas : meno doktorantūra, meno sritis, dailės kryptis (W100). Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2016. 240 p.
• Lietuvos reakcija į prieglobsčio prašytojų antplūdį tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės kontekste. Lietuvos teisė 2021, 156-167.
• Policy and media discourses on refugees in Lithuania: shaping the boundaries between host society and refugees.. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2020, 29, 7-30.
• Užimtumo terapijos atitikimas sergančiųjų depresija interesams.. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose 2017, 1, 13, 51-56.