1537-1538 metų Žemaitijos miestelėnų įvardijimas

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
1537-1538 metų Žemaitijos miestelėnų įvardijimas
Alternative Title:
Onomastics of Samogitia's townspeople (1537-1538)
In the Journal:
Liaudies kultūra. 2010, Nr. 4, p. 8-15
Keywords:
LT
Asmenvardis; Prievardis; Įvardijimas.
EN
Cognomen; Cognomina; Naming; Nomination; Personal name.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje tiriamas 1537–1538 metų Žemaitijos miestelėnų vardynas. Nustatoma kalendorinių krikštavardžių ir senovinių dvikamienių antroponimų raida dviejų kartų vardyne, nurodomi populiariausi dviejų kartų vardai; vyrų ir moterų įvardijimai suskirstomi į tipus ir įvardijimo būdus, aprašoma įvardijimo struktūra, nustatoma, kurios dabartinės lietuvių pavardės gali būti kilusios iš miestelėnų prievardžių. Analizė atskleidė, kad su vardu buvo užrašyti beveik visi vyrai (99,4 proc.) ir tik trečdalis moterų (33,3 proc.). Vyrų įvardijimuose vyravo kalendoriniai krikštavardžiai (Jonas, Povilas, Motiejus, Petras, Jurgis, Andriejus, Mikalojus), moterų įvardijimuose jie sudarė kiek daugiau nei pusę. Prieš tai gyvenusios kartos vyrų vardyne kalendorinių krikštavardžių buvo mažiau nei pusė. Iš vyrų įvardijimo tipų populiariausias buvo mišrusis, iš moterų – įvardijimas vien šeimos asmenvardžiais. Patronimą turėjo trys ketvirtadaliai vyrų įvardijimų, andronimą turėjo keturi penktadaliai moterų įvardijimų; prievardį turėjo apie dešimtadalis vyrų ir per trečdalį moterų įvardijimų. Vyrų įvardijimuose vyravo pareigybės, amato prievardžiai, moterų įvardijimuose – šeimyninės padėties ir giminystės prievardžiai. Dalis vyriškų prievardžių yra virtę dabartinėmis lietuvių pavardėmis. Patronimai dažniausiai buvo sudaromi su slaviškomis patroniminėmis priesagomis, lietuviškas patroniminės priesagas turėjo tik penktadalis patronimų. Vyravo dvinariai vyrų ir vienanariai moterų įvardijimai. Vyrų ir moterų įvardijimo standartai labai skyrėsi.

ENThe article analyses the 1537–1538 onomastics of the residents of Samogitia. The development of calendar baptismal names and antique double theme anthroponymes is determined in two-generation onomastics; the most popular names of two generations are indicated; men and women naming is divided into types and ways of naming; the structure of naming is described; current Lithuanian surnames which may have originated from the surnames of townspeople are determined. A research revealed that almost all men (99.4 %) and only 1/3 of women (33.3 %) were indicated using their names. Men were usually named with calendar baptismal names (Jonas, Povilas, Motiejus, Petras, Jurgis, Andriejus, Mikalojus) and only more than a half of such names were found in women naming. In the onomastics of men who lived earlier, baptismal names presented only less than a half of all their names. The most popular naming of men was mixed; women were named only according to family names. 3/4 of men naming were patronymic and 4/5 of women naming were andronymic; a title was given to 1/10 of men and more than 1/3 of women naming. Titles related to a position or a craft were characteristic to men naming and the ones related to family status and relationship were characteristic to women naming. A part of men titles became current Lithuanian surnames. Patronymics were usually made of Slavonic patronymic suffixes; only 1/5 of patronymics had a Lithuanian patronymic suffix. Two-element men naming and one-element women naming prevailed. The naming standards of men and women were very different.

ISSN:
0236-0551
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/27949
Updated:
2018-12-17 12:47:25
Metrics:
Views: 11    Downloads: 7
Export: