LTSvarbiausi straipsnyje naudoti šaltiniai – archeologinių tyrinėjimų ataskaitos ir Pånevėžio kraštotyros muziejaus archeologijos rinkinyje saugomi Panevėžio krašto radiniai – iki šiol mažai skelbti. Didelė jų dalis muziejaus rinkinį papildė pastaraisiais metais. Straipsnyje remiamasi daugeliu neskelbtų archeologinių šaltinių, kurie kartu su istoriografija ir kitais tyrimų duomenimis padeda geriau nušviesti analizuojamo krašto praeitį, apgyvendinimo mastus, gyvenviečių ir kapinynų kompleksus, piliakalnius ir kitas archeologines radimvietes. Naujamiesčio apylinkių praeitis, ypač priešistoriniai laikai, archeologijos literatūroje išskirtinio dėmesio sulaukė mažai, palyginus su vakarų ar pietų Lietuvos regionais. Matyt, tai lėmė, kad krašto archeologiniame žemėlapyje negausu piliakalnių ar plačiai tyrinėtų senovės gyvenviečių. Daugiau nei per šimtą metų susidėliojo istoriografijos skiltis, leidžianti pažvelgti į archeologų ir istorikų darbus apie Panevėžio krašto praeitį. Archeologinės tematikos darbus apie šio valsčiaus apylinkes galima suskirstyti taip: 1) apžvalginio pobūdžio darbai, kuriuose trumpai, nedetalizuojant pristatomi archeologiniai paminklai, jų tyrimai ir chronologija; 2) detalesnio pobūdžio – skirti konkretiems šio krašto objektams (pvz., Upytės piliakalnis ir kapinynas) ar jų detaliems tyrimams.