Litauisch "šeivamedis", "šeivą trinti", Lettisch "saiva", Finnisch "käävi"

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Vokiečių kalba / German
Title:
Litauisch "šeivamedis", "šeivą trinti", Lettisch "saiva", Finnisch "käävi"
Alternative Title:
Lithuanian "šeivamedis", "šeivą trinti", Latvian "saiva", Finnish "käävi"
Authors:
In the Journal:
Baltu filoloģija. 2008, t. 17, Nr. 1/2, p. 41-60
Notes:
Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Etimologija; Finougrų kalbos; Giminingi žodžiai; Latvių kalba; Reikšmė; Skoliniai; Slavų kalbos; Textile technology; Verpalai; Archaeology; Borrowing; Cognate; Etymology; Finnic; Latvian; Lithuanian; Meaning; Slavic; Textile technology; Yarn.
Keywords:
LT
Archeologija / Archaeology; Etimologija / Etymology; Finougrų kalbos; Giminingi žodžiai; Latvių kalba; Reikšmė; Skoliniai; Slavų kalbos; Textile technology; Verpalai.
EN
Borrowing; Cognate; Finnic; Yarn; Latvian; Meaning; Slavic.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje lietuvių šeiva ir latvių saiva 'ritė, vamzdis' lyginama su slavų *čeva < *kaiva. Baltų formos neatitikimas slaviškajai, kaip ir estų kaav(i) 'ritė', lapių kapme 'rašiklis' ir kt. leidžia daryti prielaidą, kad šeiva yra paveldėta iš fino-ugrų. Straipsnyje ši prielaida tikrinama įtraukiant iki šiol dar netyrinėtą medžiagą: lietuvių šeivamedis, šeivikaulis ir posakis šeivą trinti yra analizuojama istoriniame audimo technologijos kontekste bei lyginama su archeologiniais duomenimis. Straipsnyje siūloma mintis, kad tarp dviejų izoliuotų lietuvių leksemų trinti (sutrinti, sumalti) ir trinti yra skirtumas; pastaroji giminiška vokiečių drehen. Šeiva tam tikru laikotarpiu reiškė verpstę, kuri buvo naudojama audžiant rankomis. Verpstės dažnai randamos archeologinių kasinėjimų metu. Jos yra padarytos iš molio arba kaulo ir turi tuščiavidurę angą, kuria yra perveriamos ant pluoštų galų tam, kad prilaikytų juos kaitaliojimo audžiant metu. Ši tuščiavidurė anga yra vienijanti verpstės, kaulo, rašiklio, šeivamedžio ir kitų augalų, kurie vadinami aptariamųjų leksemų vediniais skirtingose kalbose, ypatybė. Tai leidžia svarstyti galimą ryšį tarp iki-indoeuropiečių *sk'heH2(i)- 'prapjauti, lupti' ir lietuvių skylė' : iki-indoeuropiečių *skelH- 'riekti, skilti' arba rekonstruoto *k'ei- su panašia reikšme ir palyginti jį su lietuvių šieti 'įsivaryti rakštį' ir šeirys 'našlys'. Tuščiavidurio stiebo ir verpstės reikšmes patvirtina ugrų-finų, baltų ir slavų medžiaga; žodžiai, žymintis tuščiavidurius kaulus su panašia reikšme taip pat randami baltų, slavų ir kitose kalbose.

ENIn the article Lithuanian word šeiva (bobbin) and Latvian saiva (bobbin, pipe) are compared to *čeva < *kaiva in Slavic language. The Baltic forms of word do not correspond the Slavic form just as kaav(i) (bobbin) in Estonian, kapme (pen) in Lapis and it presumes that Lithuanian word šeiva (bobbin) is inherited from Finno-Ugric languages. This presumption is being checked including material that was never studied before. The words in Lithuanian šeivamedis (elder), šeivikaulis (fibula) and an expression šeivą trinti (rob a bobbin) are analysed in the context of historical weaving technology and compared with archeological data. The article suggests that there is a difference between two isolated Lithuanian lexemes trinti (rub) meaning mash, ground and trinti (rub) which is related to drehen in German language. The word šeiva (bobbin) during a certain period of time meant a spindle, a spinning tool which was used for hand weaving. Spindles are found often during archeological excavation works. They are made of clay or bone and have a hollow opening for fibre ends to pass through during weaving in order to hold them during alternation. This hollow opening is a uniting feature of words spindle, bone, pen, elder and other plants which are so called derivatives of discussed lexemes in different languages. This case allows to consider a possible relation between *sk'heH2(i)- 'cut through, peel in pre-Indo-European and skylė (opening) in Lithuanian, *skelH meaning slice, cleave in pre-Indo-European or reconstructed *k'ei with similar meaning compared to šieti (get a splinter) and šeirys (widower). The meanings of hollow stem and spindle are confirmed by the material of Finno-Ugric, Baltic and Slavic languages. It means that words marking hollow bones have similar meaning also in Baltic, Slavic and other languages.

ISSN:
1691-0036
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/26409
Updated:
2021-03-01 09:04:20
Metrics:
Views: 18    Downloads: 1
Export: