Lietuvos didieji istoriniai pasakojimai ir Vilniaus paveldas

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvos didieji istoriniai pasakojimai ir Vilniaus paveldas
Keywords:
LT
Edvardas Gudavičius; Jonas Basanavičius; Maironis (Jonas Mačiulis); Priešistorė; 14 amžius; 15 amžius; 16 amžius; 17 amžius; 18 amžius; 19 amžius; 20 amžius; Baltarusija (Belarus); Lenkija (Poland); Lietuva (Lithuania); Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Atsiminimai. Biografijos / Memories. Biographies; Barokas / Baroque; Istorija (mokslas) / History science; Istoriografija / Historiography; Romantizmas / Romanticism; Senieji tikėjimai / Old religion.
Summary / Abstract:

LTKaip teigiama straipsnyje, rusai ir lenkai nuo XIX a. laikosi skirtingos koncepcijos, kuri skirtingai nubrėžia LDK istorijos kreivę, o taip pat skirtingai aiškina Abiejų Tautų Respublikos žlugimo ar sunaikinimo priežastis. Nuomonės išsiskiria dėl to, kad yra atstovaujama vienam kuriam nacionalistiniam didžiajam pasakojimui. Yra atkreipiamas dėmesys, kad istoriniai ,,didieji naratyvai“ kartais vadinami dramatiškai lengvais pasakojimais, bet jie sujungia mokslinius tyrimus su istorinės sąmonės vaizdiniais, apeliuoja į emocijas ir tuo padeda kurti kolektyvinį identitetą. Didžiausiais pasakojimais gali būti laikytini meniniai tekstai ir kiti meno projektai, kurie kuria tam tikrus vaizdinius. Šie vaizdiniai rekonstruojami ir paverčiami tekstu. Didžiuoju pasakojimu gali būti ir aprioriškai priimami ir neargumentuojami teiginiai. Nurodoma, kad šiuo metu skiriami keli naratyvai: liberalusis, nacionalistinis, marksistinis naratyvai. Pastebima, kad J. Basanavičiaus suformuotą pirmąjį Lietuvos istorijos ,,didįjį pasakojimą“ galima pavadinti paramoksliniu. Jo ypatumas tas, kad turėdamas galimybę funkcionuoti sovietmečiu, jis labiausiai kiekybiškai išplito ir tapo atpažįstamu. Nemažai dėmesio straipsnyje skiriama S. Daukanto, A. Šapokos atliktai Lietuvos istorijos analizei ir tyrimui. Šių darbų tęsėjai – J. Lebedys, Z. Zinkevičius. Šių mokslininkų dėmesyje – lietuvių ir lietuvių kalbos senajame Vilniuje paieška. Nemažas dėmesys straipsnyje skiriamas žymaus istoriko E. Gudavičiaus darbams, kuris pirmasis istoriografijoje Lietuvos istoriją pamatė iš pasaulio istorijos perspektyvos.Reikšminiai žodžiai: Baroko Lietuva; Didieji naratyvai; Edvardas Gudavičius; Europeizacija; Istorinis pasakojimas; Istorinis paveldas; Jonas Basanavičius; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos istoriografija; Maironis; Pagoniškoji Lietuva; Romantizmas; Vilniaus miesto istorija; Vilnius; Baroque Lithuania; Edvardas Gudavičius; Europeanization; Great Narratives; Jonas Basanavičius; Maironis; Pagan Lithuania; Romanticism; The historical heritage; The historical narrative; The historiography of Lithuania; The history of Vilnius; Vilnius.

ENAccording to the article, since the 19th century, Russians and Poles have formed a different concept of the history of the Grand Duchy of Lithuania, as well as on the interpretation of causes of the collapse or annihilation of the Republic of Two Nations. The opinions differ because of the representation of a particular national great narrative. The attention is drawn to the fact that historical “great narratives” are sometimes referred to as dramatically light stories, which combine scientific research with images of historical conscience, appeal to emotions and thus help create a collective identity. Fictional texts and other art projects creating particular images can be regarded as the great narratives. These images are reconstructed and transformed into texts. A great narrative can also be a priori received and not argued statements. Several types of narratives are indicated in the article, namely, the liberal, nationalistic and Marxist. It is observed that the first “great narrative” in the history of Lithuania, formed by Jonas Basanavičius can be called para-scientific. It is peculiar in the fact that having a possibility of functioning in the Soviet times, it mostly spread out in a quantitative manner and became recognisable. The author pays considerable attention to the analysis and research of the Lithuanian history, carried out by Simonas Daukantas and Adolfas Šapoka. This was later continued by Jurgis Lebedys and Zigmas Zinkevičius. These scholars focused on the search of the Lithuanians and the Lithuanian language in old Vilnius. Significant attention is also paid in the article to works of prominent historian Edvardas Gudavičius, who was the first in the historiography to look at the Lithuanian history from the point of view of the world history.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/26133
Updated:
2022-01-28 20:56:04
Metrics:
Views: 120
Export: