Naujasis Vilniaus perskaitymas: didieji Lietuvos istoriniai pasakojimai ir daugiakultūris miesto paveldas
LTJau šimtmetis, kai ištisi Lietuvos istorijos tarpsniai ir Vilniaus paveldo klodai, perfrazuojant istoriką A. Šapoką, yra atiduodami „svetimiems”. Šiandien yra įvykę didžiulių permainų suvokiant, kas yra Vilnius, kas yra Lietuva ir kas jos istorijoje yra „svetimi”. Šias permainas nulėmė ne tik naujos istorijos mokslo ar paveldosaugos idėjos – svarbiausia permainų skatinamoji jėga buvo pati nepriklausomos Lietuvos būtis ir jos atsivėrimas Europai ir pasauliui. Ši atvertis visų pirma ir skatina naujai pamatyti Vilniaus paveldą. Šioje straipsnių rinktinėje siekiama suvokti istorinius Vilniaus raizgynus, daugialypį ir daugiakultūrį miesto paveldą. Tai reikalinga, jeigu norime, kad visas šis Vilniaus palikimas taptų modernios lietuviškos tapatybės savastimi, neatsisakant ieškoti tiesos ne tik apie datas, įvykius ir paminklus, bet ir apie čia gyvenusių žmonių ir tautų jausmus.
- P. 15-47. Lietuvos didieji istoriniai pasakojimai ir Vilniaus paveldas
- P. 49-77. Interpretuojant daugiakultūrį Vilnių: kontekstai, problemos ir galimybės
- P. 79-103. Sovietmečio paveldas Vilniaus architektūroje: tarp lietuviškumo ir sovietiškumo
- P. 105-129. Simbolinis daugiakultūrio miesto užvaldymas: Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus atvejai
- P. 131-155. Vilnius. Alma Mater Vilnensis
- P. 169-187. Vilnius kaip nostalgijos objektas
- P. 199-213. Žydų paveldo atgaivinimas ir kultūrinė atmintis Vilniuje
- P. 215-231. Žydiškas Vilnius: kaip jį suprantame? Paveldosauginiai diskursai
- P. 233-255. Baltarusiškas Vilnius: paveldas ir atminimas
- P. 257-277. Rusiškas Vilniaus tekstas
- P. 279-313. Nepažįstamas rusiškas Vilnius: sentikių tradicija
