Nusikaltimai ir bausmės Vilniaus pilininko jurizdikoje XVIII a. antrojoje pusėje

LTTyrinėjant Vilniaus pilių teritorijos istoriją būtina skirti dėmesį ne tik pastatų istorijai, bet nagrinėti ir pilies visuomenės gyvenimą. Straipsnyje nagrinėjama Vilniaus pilininko (horodničiaus) jurizdikos gyventojų kriminalinių nusižengimų ir bausmių specifika. Straipsnio chronologinės ribos –paskutinių pilininko pareigas ėjusių asmenų Antano Geralto Tovianskio (Antoni Gieralt Tovvianski) ir Petro Geralto Tovianskio (Piotr Gieralt Tovvianski) veiklos laikotarpio įvykiai. Tai beveik atitinka Stanislovo Augusto karaliavimo laikotarpį. Darbo šaltinių chronologija – 1768-1793 m. Jurizdikų teisės klausimai istoriografijoje dar neišsiaiškinti. Iš pilininko teismų dokumentų matyti, kad nuosprendžiuose buvo remiamasi Lietuvos Statutu. Tai nenuostabu, tiek vaivada, tiek pilininkas atstovavo bajorų luomui ir taikė savo teisę. Iš sprendimų matyti, kad pilininko jurizdikos teisė turėjo daug paprotinės teisės bruožų, kurie ir atskleidžiami darbe. Nusikalstamumas to meto visuomenėje buvo paplitęs reiškinys, vienas problemų sprendimų būdų. Gana aukštą nusikalstamumo lygį ir valstybės sunkumus kovojant su šiuo reiškiniu nulėmė daugelis priežasčių, turbūt pagrįndinė jų – valstybės santvarka, silpnos jos teisinės ir policinės galios. Kita vertus, LDK visuomenės mentalitete galima įžvelgti nemažai brutalumo formų kasdieniuose santykiuose. LDK nedaug kuo skyrėsi ir nuo kitų Europos valstybių. Jose irgi dažnai konfliktai būdavo sprendžiami pasitelkiant smurtą ir prievartą. Dažniausias smurtinis nusikaltimas būdavo sumušimas, pasitaikydavo neilgalaikio įkalinimo atvejų, namų užpuolimų, plėšimas. Ypatingu brutalumu jie nepasižymėjo. Tai tipiški miesto erdvės nusikaltimai, kurių gausu ir pavietų bylose. Bausmės net už smurtinius nusikaltimus nebuvo labai griežtos.Reikšminiai žodžiai: Bausmė; Bausmės; Jurizdika; Nusikaltimai; Nusikaltimas; Pilininkas; Viešoji tvarka; Vilniaus pilies jurisdika; Vilnius; Castellan; Crime; Crimes; Law and order; Penalty; Punishment; Vilnius; Vilnius castle jurisdiction.

ENWhen analysing the history of territory of Vilnius castles, attention should be paid not only to the history of buildings, but also to the social life of castle societies. The article examines the specifics of crimes and violations under Vilnius castle jurisdiction. The chronology of the article covers the period from Antoni Gieralt Tovvianski and Piotr Gieralt Tovvianski, who were the last castellans. This corresponds to the period of the reign of Stanisław August. The chronology of the sources of the work has not been clarified in the historiography yet. Legal documents of the castellan demonstrate that rulings were based on the Statute of Lithuania. It is not surprising, since the voivod and the castellan represented the noble layer and applied their law. The rulings demonstrate that the castellan’s law contained many features of custom law, which are revealed in the work. Crimes were a common phenomenon at those times. The high level of crimes and the difficulties the state faced when coping with them were determined by a number of reasons, the main being the state order and its weak legal and police powers. On the other hand, the mentality of the society of the GDL reveals a great deal of forms of brutality in everyday relations. The GDL slightly differed from other European states. In these states conflicts were resolved through violence and abuse. Battery was the most frequent form of crime. There were also short-tern imprisonment, house attacks and robberies. They were not brutal. These were typical urban crimes, which were also abundant in local cases. Punishments for non-violent crimes were not very severe.