Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo destrukcija XVII a. viduryje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo destrukcija XVII a. viduryje
Alternative Title:
Treasury destruction in the Great Duchy of Lithuania in the mid 17th century
In the Journal:
Lituanistica. 2006, Nr. 1, p. 1-10
Keywords:
LT
17 amžius; Švedija (Sweden); Trakai; Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Lietuva (Lithuania); Rusija (Россия; Russia; Russia; Rossija; Rusijos Federacija; Rossijskaja Federacija); Kariuomenė / Army; Žydai / Jews.
Summary / Abstract:

LTŠio straipsnio tikslas – atskleisti, kaip Lietuvos iždas buvo papildomas Bogdano Chmelnickio sukilimo, Rusijos invazijos, karo su Švedija laikotarpiu 1648–1667 m., kokį poveikį iždo funkcionavimo struktūroms padarė dalies LDK okupacija ir kaip buvo bandoma atkurti sumažėjusias įplaukas bei likviduoti iždo destrukciją. Svarbiausia LDK iždo paskirtis buvo finansuoti valstybės gynybą. Pagrindinės jo įplaukos buvo 1649 m. įvestas padūmės mokestis. Iždo pajamas, nors ir nežymiai, taip pat papildydavo ir kiti mokesčiai: gėralų mokestis, žydų ir totorių pagalvė, nauji padidinti muitai ir kt. Viena padūmė iždui galėjo duoti 258,6 tūkst. dukatų. Pagal valstybės poreikius ji buvo didinama iki keliolikos kartų. Per 1649–1667 metus kiekvienas dūmas turėjo sumokėti 157 padūmes. 1650 m. 11-oje vaivadijų buvo 520 tūkst. dūmų, kurie mokėjo padūmės mokestį. 1654–1667 m. Rusija okupavo 80% LDK teritorijos, be to 1652–1653 m. kraštą nusiaubė maras. Dėl šių priežasčių iždas neteko didelės dalies mokesčių mokėtojų, netgi buvo laikotarpių, kai iždas iš vis nefunkcionavo. Įplaukos iš padūmės mokesčio sparčiai mažėjo. Kad būtų užtikrintas kariuomenės išlaikymas iždas buvo papildomas privačiomis subsidijomis, įvestu pagalvės mokesčiu, pinigų emisija. Tai iš esmės pakeitė iždo įplaukų struktūrą ir atgaivino iždo funkcionavimą.Reikšminiai žodžiai: Iždas; Mokesčiai; Mokėjimas.

ENThe treasury of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) in 1618-1667 went through severe trials. During that period the Commonwealth of the two nations had to resist the rebel Cossacks headed by Bogdan Chmelnitski, as well as Russian and Swedish invasions. The main taxation to supplement the treasury was padūmė (a smoke tax) collected from peasants, citizens and gentry. Besides, a part of the income into the treasury consisted of new increased import duties, liquor tax, poll-taxes of Jews and Tatars, as well as quarts, merchants’ donations. In case of necessity the Sejm would decide to increase the padūmė several times. The single padūmė from the whole of the GDL would amount to 258.7 ducats. In 1649-1667.157 padūmė were imposed. In 165.11 voivode provinces contained about 520 thousand dūmas (smoke). Most of them were located in the Vilnius, Trakai, Naugardukas, Brest voivode provinces and Samogitian Duchy. The treasury would receive from them the padūmė income. During the 1654-1667 war Russia occupied about 80% of the territory of the GDL. The treasury lost the major part of tax payers. Lots of inhabitants died because of plague outbreaks in 1652-1653. There was a period when the treasury even stopped functioning. The single padūmė income into the treasury decreased considerably. The inhabitants were exhausted by incessant and high taxes. To ensure support of the GDL army and functioning of the treasury, poll taxation was introduced, copper coins were emitted. This means was intended for eliminating the destruction of the treasury.

ISSN:
0235-716X; 2424-4716
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/2510
Updated:
2018-12-17 11:44:56
Metrics:
Views: 55    Downloads: 15
Export: