Kalba ir jos menas : filologiniai tyrimai ir patyrimai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kalba ir jos menas: filologiniai tyrimai ir patyrimai
Alternative Title:
Language and the art of it
Publication Data:
Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009.
Pages:
430 p
Notes:
Lietuvos tūkstantmečio programos leidinys. Bibliografija išnašose ir asmenvardžių rodyklė.
Contents:
Pratarmė — Jungtys, kurios yra ir nebūdamos — „... kas dėtina pirmiausia...“ — Kalbos meno tyrimo impulsai — Vidinė kalba, kaip juntama sąmonės forma — Prasidėjusi pradžia — Kalba ir tikrumas — Kalbinis pasaulėvaizdis — Pirminių būties formų švytėjimas; kalbos geismas — Euristinis rašymas; tolimoji komparatyvistika — Skaitymas: kalbos meno patyrimas — Balsas iš kūno, kūno balsas — Literatūra kalboje, kalba literatūroje — Situacija, iš kurios kalbama — Kalbėjimas asmeniu — Kalbingumas ir bekalbiškumas — Iš tarmės ir iš kūrinio — Kalba ir jos gramatikos — Poezijos gramatika - patirties gramatika — Poetinė kalba - kalba sui generis — Įvaizdijančios sąmonės syntaxis — Ritmas - būsenos kalbinės vibracijos — Žodžio reikšmės teksto tankyje — Metafora; kalbos anapus kalboje — Raštas, raštingumas — Poetinės kalbos resursai; sakralumo problema — Giesmių giesmė ir lietuvių poetinė kalba — Šventumo kodas Marcelijaus Martinaičio poezijoje: Giesmių giesmės atgarsis — Kalbinė vaizduotė kalbotyroje, filosofijoje, mene — Kazimieras Būga: kalbos pasirinkimas — Algirdo Juliaus Greimo kalbiniai matymai ir mąstymai — Įsimąstymas Jurgio Baltrušaičio metaforose simboliuose — Tyla ir pauzės vėlyvojoje Justino Marcinkevičiaus lyrikoje — Liūnė Sutema: poezija iš lemiamosios nuosakos — Ta, kuri kalba — Nuosakos modusas — Kalba ir gamta, gamta ir kalba — Medijos ir kalbos menas — Vizualumas ir sakymiškumas Juzefos Čeičytės kūryboje — Žemininkė, 1951 m. nutapiusi žaizdotą „Žemę“ — Asmeninė technika — Sakymų šokiai: judesiais linijomis ir žodžiai — Kazė Zimblytė: dvasinių būsenų kalbinės linijos, figūros, raštai — Bežemių pasaulėvoka: semtis galių iš žemės žalumo —„Avangardas yra senas, kaip tas pasaulis!..“ — Metafora - vaizdinio matymo ir mąstymo strategija — Donaldas Kajokas ir Romualdas Rakauskas: du kalba(si) apie trečią — Arvydo Šliogerio metafizinis pasaulėvaizdis: daiktas, kalba, tyla — Laiko kalba, kalbos laikas savo vietoje — The language and the art of it (Summary) — Asmenvardžių rodyklė.
Keywords:
LT
Literatūros fenomenologija; Kalbos filosofija; Šiandieninė lietuvių poezija.
EN
Phenomenology of the literature; Philosophy of language; Contemporary lithuanian poetry.
Summary / Abstract:

LTMonografijoje apmąstomas kalbos menas, kuris skleidžiasi būties ir kalbos sąlyčiuose. Kalbama apie gimtąją kalbą, gimtąjį jos meną. Knygos paantraštė „Filologiniai tyrimai ir patyrimai“ žymi pagrindinį filologinį, humanitarinį veiksmą, susietą su būsena bei su fenomenologine nuostata: patirti tiriant, tirti patiriant, įgyti filologinių patirčių, įsigyvenimų, virstančių būsenomis ar iš jų prasidedančių. Monografiją sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmojoje „Jungtys, kurios yra ir nebūdamos“ mąstoma apie kalbą ir tikrovę, kalbinį pasaulėvaizdį, euristinį rašymą, skaitymo džiaugsmą, balsą. Antrojoje dalyje „Literatūra kalboje, kalba literatūroje“ aiškiau išreikštas fenomenologinis požiūris, kalbėjimas asmeniu, patirtim, pirmine kalba – tarme; svarstomas kalbos suvokimas iš literatūros, kalbos ir poezijos gramatikos, poetinės kalbos problemos. Paliečiamas lietuvių sakralinės kalbos formavimasis ir išlikimas – nuo tautosakos, „Giesmių giesmės“ vertimų iki M. Martinaičio „Atminčių“. Trečiojoje dalyje – „Kalbinė vaizduotė kalbotyroje, filosofijoje, mene“ – susitinkama su iškiliomis K. Būgos, A. J. Greimo, A. Šliogerio figūromis, atskiromis poetinėmis programomis (J. Baltrušaičio, J. Marcinkevičiaus, L. Sutemos, A. Kalanavičiaus), medijų ir kalbos meno sąlyčiais, leidžiančiais išgirsti D. Kajoko ir R. Rakausko sąskambius, suvokti, kaip savitai žodis ir vaizdas susitinka dailininkių abstrakcionisčių J. Čeičytės ir K. Zimblytės kūryboje. Knyga baigiama laisvesnio pobūdžio esė – laiko, vietos, kalbos, patirties tirties sąlyčiais.

ENThe monograph contemplates on the art of speech, which is revealed through contacts of speech and existence. The author speaks about native language and its native art. The subtitle of the book “Philological research and experience” denotes the main humanitarian activity related to status and phenomenological provision: experience through research, research through experience, philological experience transforming into statuses and stemming from them. The monograph consists of three main parts. The first part contemplates about language and reality, linguistic worldview, heuristic writing, the joy of reading, the voice. The second part presents a phenomenological attitude, speaking through person, experience, and initial language – a dialect. It also analyses linguistic perception from literature, language and poetry grammar, the problem of poetic language. The formation and preservation of Lithuanian sacral language is discussed from folklore, translations of “Giesmių giesmės” to M. Martinaitis’ “Atmintys”. The third part discusses prominent figures, such as K. Būga, A. J. Greimas, A. Šliogeris and analyses poetic programmes (by J. Baltrušaitis, J. Marcinkevičius, L. Sutema, A. Kalanavičius), the contacts of medias and language. A free form essay on the contacts of time, place, language and experience is provided at the end of the book.

ISBN:
9786094250101
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/24299
Updated:
2020-12-23 17:48:34
Metrics:
Views: 112
Export: