Istorija - dabarties citadelė : lietuvių istorinio romano transformacijos

LTStraipsnyje analizuojamas XX a. pabaigos-XXI a. pradžios lietuvių istorinis romanas. Jo tematika, siužetas, personažai ir meninių priemonių visuma traktuojama kaip dabarties lituanistinių vertybių išlikimo ir raiškos vieta transnacionalinėje kultūroje. Globalizacijos procese nacionalinis istorinis romanas keičia poetiką, kad išsaugotų tautines vertybes. Aptariama pora konkrečių istorinio romano poetikos atvejų. Istoriografine metafikcija vadinamas literatūrinis pasakojimas ypatingu būdu susieja faktus ir fikciją, aprašo istoriją kaip dabartį. Kita dabarties tautinių vertybių išsaugojimo literatūrinė forma - parergonas, arba netiesioginė, latentinė tokių santykių raiška ir sklaida. Svarstant iškeltus vertybių klausimus straipsnyje remiamasi moderniojo ir postmoderniojo rašymo pavyzdžiais lietuvių prozoje (Petro Dirgėlos "Karalystėje", Ramūno Klimo "Maskvos laike", Herkaus Kunčiaus "Nepasigailėti Dušanskio" ir kt.). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istorinis romanas; Istoriografinė metafikcija; Parergonas; Perergonas; Tautinė tapatybė; Vertybės; Historical novel; Historiographic-metafictional narration; National identity; Parergon; Values.

ENThe article presents the analysis of the Lithuanian historical novel at the end of the 20th and the beginning of the 21st centuries. The themes, the plot, characters, stylistic devices and overall expressive means are treated within the context of transnational culture, which is the actually existing soil for retaining and fostering specific Lithuanian values. With the processes of globalization going on and spreading more and more, the national historical novel chooses a different mode of speaking to the reader with the aim of preserving national values. A couple of specific models of that kind, quite typical of the contemporary historical novel, are discussed in the present article. One of those two is the historiographic-metafictional narration when, in a peculiar way, facts and fictitious reality are combined, when the factual past of history is transformed into the present-day reality. The other literary form, which helps to foster contemporary national values, is parergon, i.e., indirect or delayed expression of historically - conditioned relationships when the narrator's main point should be reconnected with what is beside the point. With the aim of discussing the issues of value enhancement, the author of the article relies on some works of modem and post-modem Lithuanian prose (Kingdom by Petras Dirgėla, Moscow Time by Ramūnas Klimas, Not to Show Pity for Dušanskis by Herkus Kunčius and others). [From the publication]

• Baltic postcolonialism / edited by Violeta Kelertas. Amsterdam ; Rodopi, 2006. vii, 464 p.
• Istorijos dramatizavimas. Neoromantiškieji Viduramžiai / Reda Pabarčienė. Žmogus ir žodis. 2010, 2, p. 27-36.
• Istorinio romano recepcija Lietuvoje ir Suomijoje: žanro, skaitytojo, tyrimo diskursai / Jurgita Ivanauskaitė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2014, t. 18, p. 268-282.
• Lituanistikos intertekstai šiandienos kultūroje / Vytautas Martinkus. Acta litteraria comparativa. 2006, Vol. 1, p. 9-22.
• Nomadinis mąstymas ir estetika be teritorijų / Antanas Andrijauskas. Logos (Vilnius). 2005, 44, p. 67-72. 2006, 45, p. 43-51.
• Praeities dabartis : lietuvių istorinio diskurso transformacijos / Algis Kalėda. Metai. 2008, Nr. 11, p. 77-87.
• Prozos būsenos, 1988-2005 / Jūratė Sprindytė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2006. 290 p.
• XVI a. diduomenės vaizdavimas moderniame lietuvių ir suomių istoriniame romane – P. Dirgėlos "Joldijos jūra" ir M. Waltari "Karina" / Inga Stepukonienė. Gimtasai kraštas. 2019, t. 17, p. 16-27.