Donaldo Kajoko ir Terry'o Giffordo poezijos paralelės ekokritikos aspektu

LTRemiantis ekokritikos teiginiais ir svarbiausiais ekopsichologijos principais, straipsnyje lyginama lietuvių poeto Donaldo Kajoko ir britų ekokritiko Terry’o Giffordo kūryba, svarstoma apie poetinių tekstų poveikį gaivinant individualaus aš ekologiškąją pasąmonę, artinant žmogų prie plačiosios aplinkos, keičiant jo požiūrį į kitus visos biosferos narius. Palyginus Kajoko ir Giffordo poetinius tekstus, daroma išvada, jog Kajoko eilėraščiai ekokritikos ir ekopsichologijos tiesų požiūriu veiksmingesni už Giffordo kūrinius: britų autorius nelinkęs koduoti – jis kuria poetinius „realybės šou“ laukinėje arba jau sukultūrintoje gamtoje. Vis dėlto abiejų autorių kūriniuose fiksuojamos panašios jausenos – vienovės su gamta patirtys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ekokritika; Ekologinė pasąmonė; Ekologiška pasąmonė; Ekologiškasis "aš"; Ekologiškasis aš; Ekopsichologija; Ekotekstas; Postpastoralinė literatūra; „ekotekstas"; "eco-text"; Eco-criticism; Ecological sub-consciousness; Ecopsychology; Post-pastoral literature; The ecological I.

ENThe present article offers a comparative study of the creation of two authors: the Lithuanian poet Donaldas Kajokas and the English eco-critic Terry Gifford with reference to some assertions of eco-criticism and the major principles of ecopsychology. The focus of analysis is on considering the role of poetic texts in reviving the ecological sub-consciousness of the individual I, also on ways of bringing man closer to the natural environment in its broad understanding, and changing man's attitude towards other members of the entire biosphere. On the basis of the comparative study carried out, the conclusion is drawn that the poems of Kajokas are more powerful in their capacity than the poems of Gifford when treated in general terms of the truths of ecopsychology and eco-criticism; the English author seems not to be inclined to refer to any system of encoding - his creation is more of poetic "reality show", taking place either in the wilderness or in already cultivated natural surroundings. However, both authors can be said having successfully pinpointed similar human experiences and feelings of unity with the natural environment. [From the publication]

• Lietuvių lyrikos tradicija : pasaulėvaizdžio dominantės Maironio, Vinco Mykolaičio-Putino, Salomėjos Nėries, Jono Aisčio, Henriko Radausko kūryboje / Audinga Peluritytė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2003. 174 p.
• Metų laikai Renatos Šerelytės krakatukianoje – vasaros ir žiemos prieštara / Elvina Baužaitė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2014, t. 20, p. 120-129.