Autentiškos vertybės kaip lietuvių kultūros pamatai

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėAutentiškos vertybės kaip lietuvių kultūros pamatai
AutoriaiAstra, Lilijana
ŠaltinisTautinės tapatybės dramaturgija : lietuvių tautinis identitetas ir integralumas kintančiame pasaulyje / sudarytojai: Romualdas Grigas, Libertas Klimka Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2005. P. 126-131.
Reikšminiai žodžiai
LTKultūra; Tautinė kultūra; Globalizacija; Metakultūra
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje analizuojamos teorinės prieigos, suvokiant ir įvertinant šiuolaikinio lietuvių tapatumo bruožus, apibūdinant jų kaitos ypatybes. Būdingiausių lietuvių tapatumo bruožų ir jų kaitos ypatybių analizei, pagrindinių šiuolaikinių tapatumo raiškos tendencijų identifikavimui ir suvokimui europinių diskursų tyrimuose naudoti lyginamieji ir analitiniai metodai. Tačiau sisteminė globalių multikultūrinių pokyčių paradigma dar nesukurta ir silpniausia metodologinių modernybės prieigų tyrimo grandis – daugialypio ir daugiasluoksnio identiteto pažinimas. Ir ne tik identiteto kultūrinių, socialinių, politinių ir etninių dimensijų tyrimas, bet ir jo ontologinių pagrindų, galinčių lemti net savitą kultūrinį atskirų tautų elgesį ištisais šimtmečiais. Straipsnyje apibūdinamos krikščioniškoji, gnostinė ir chtoninė metakultūros yra vertinamos kaip pagrindinės veikliosios globaliosios modernybės jėgos, veikiančios tarsi pagrindinės srovės, iš kurių kyla visos alternatyvinės paradigmos bei sociokultūriniai ir instituciniai pokyčiai, savo ruožtu, lemiantys ir visų būsimų globalizmo raiškos paradigmų ateitį. Šiandien šį sudėtingą procesą galime įvardinti kaip heterodoksiją, t. y. visai naujų skirtingų religinių dogmų, idėjų ir pažiūrų raišką globaliajame diskurse. Intensyviai plėtojant šiuolaikines globaliosios modernybės vertybes, gnostinės ir chtoninės metakultūros vėl įgyja lygias galimybes (kartu su krikščioniškąja), o jų tarpusavio sąveika ar galimas konfliktavimas, lygiai kaip ir tarpusavio prisitaikymas, ir vėl tampa pagrindiniu kultūriniu vakarietiškosios civilizacijos varikliu [Iš leidinio]

ENThe present day discourse of globalisation is a new socioculturally determined form of Lithuanian identity which is chosen by the subjects taking part in globalisation, being ready for cultural openness vs. rarefaction of boundaries of national identity. This discourse is an interesting one, but still it is little investigated and a contradictory process in actual transformations that take place in worldwide arena. However, there is no doubt that the phenomenon of modern self-identification or identity unites historically multilayer cultural phenomena which reveal sui generis of their peculiar nature. Identity undergoing changes in global modernity becomes an intersubjective cultural unity expression of which is represented by language, belief, moral consciousness, accumulation of fundamental values, customs and a unique chtonic worldview. That is why contemporary identity of Lithuanians is a historically vital and creative proceeding, while the ancient national tradition is reflecting strata of cultural meanings of the past towards the present time and altogether inspiring, developing spiritual experience of society towards new perspectives. Therefore, systems of certain mental categories, sensible self-expression can last throughout entire centuries, many generations are being integrated into them, and all this become a peculiar sociocultural framework which are indefeasible because they predetermine who you are [From the publication]

ISBN9955200251
Mokslo sritisIstorija / History
Susijusios publikacijosKultūrinės vertybės "Naujosios Romuvos" (1931-1940) reklamose / Gabija Bankauskaitė-Sereikienė, Justina Vaitelytė. Respectus philologicus. 2010, Nr. 18 (23), p. 145-158.
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2345
Atnaujinta2020-06-04 14:24:27
Metrika Peržiūros: 4