Controversies of quality perception in higher education and their consequences : in quest for the alternative solutions

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Controversies of quality perception in higher education and their consequences: in quest for the alternative solutions
Alternative Title:
Aukštojo mokslo kokybės suvokimo kontroversijos ir jų pasekmės: alternatyvių sprendimų paieška
In the Journal:
Socialiniai mokslai. 2009, Nr. 3 (65), p. 60-65
Keywords:
LT
Aukštojo mokslo kokybė; Kokybė; Universitetas; Universiteto kokybė.
EN
Higher education quality; Quality; Quality of higher education; University; University quality.
Summary / Abstract:

LT[...] Straipsnio tikslas – diskutuoti, kaip įmanoma pasiekti aukštojo mokslo kokybės objektyvumą, šiam fenomenui esant subjektyviam per se. Straipsnį sudaro dvi dalys: pirmojoje yra atskleidžiama universiteto kokybės, ypač studijų, esmė bei jos skirtingos dimensijos. Antrojoje dalyje diskutuojamos sąsajos tarp aukštojo mokslo kokybės objektyvumo ir subjektyvumo, ypač studijų aspektu, nes taip galima padidinti studijų kokybės ir jos vertinimo objektyvumą. Pirmojoje straipsnio dalyje, apsibrėžus esmines aukštojo mokslo kokybės charakteristikas, ypač akcentuojami du studijų kokybės tikslai: paremti vertybėmis ir instrumentiniai. Vertybėmis paremti tikslai susiję su liberalaus universiteto misija ir šiuolaikine jo dimensija – būti visuomenės vystymosi varikliu. Šia prasme nuolat turi būti keliamas klausimas: ar studijų tikslai savyje implikuoja vertybinį aspektą, kokia jų prasmė? Instrumentiniai kokybės tikslai susiję su ekonominiais aspektais ir yra konkurencingumo bazė. Ugdymas vertinamas kaip kokybiškas, jei studentai pasiekia gerų rezultatų su minimaliais ištekliais ir yra konkurencingi darbo rinkoje. Straipsnyje diskutuojama, kaip šie tikslai tokiu atveju susiję su vertybėmis paremtais. Akcentuojama, jog studijų kokybės suvokimas turi apimti ne tik tikslo-proceso-rezultato dimensijas, bet ir įvairius požiūrius į vertybinius šių dimensijų aspektus.Straipsnyje analizuojama, jog anksčiau minėti požiūriai suponuoja tris skirtingus kokybės vertinimo aspektus (Barnett, 1994): a) kokybės indikatoriai gali būti nustatyti valstybės; b) kokybės indikatoriai gali būti nustatyti akademinės bendruomenės; c) kokybės indikatoriai gali būti nustatyti rinkos, remiantis vartotojų poreikiais. Straipsnio autorė, apibendrindama įvairius požiūrius į kokybės vertinimą, pateikia šiuos universiteto ir studijų kokybės aspektus: akademinės bendruomenės/universiteto misijos; rinkos; viešojo intereso, valstybinį. Antrojoje straipsnio dalyje keliamas klausimas: kaip pasiekti kokybės objektyvumą? Ypatingai akcentuojama, kad universitetų reitingavimas ir jų studijų kokybės vertinimas taikant kokybinius ir kiekybinius tyrimo metodus, kuria objektyvumo iliuziją. Straipsnyje daroma apibendrinanti išvada, jog universitetinių studijų kokybė, nepaisant jo multidiscipliniškumo, gali būti vertinama vienareikšmiai, jei yra pasiektas konsensusas dėl jos vertinimo indikatorių, turint galvoje vieną svarbią sąlygą: kokybė neturi paneigti vertybių, sudarančių universiteto esmę. Toks bendras (jis gali būti vietinis) susitarimas dėl aukštojo mokslo ir ypač universiteto studijų kokybės garantuoja kokybės ir jos vertinimo objektyvumą. [Iš leidinio]

ENThe quality of higher education is evaluated by different stakeholders: students, employers, teachers, managers of higher education institutions and other members of the society. Quality assessment in higher education depends on various objective and subjective factors. As interpretative approach becomes increasingly popular for analysing and explaining the social phenomena, researchers refer to the subjective approach of social phenomena, higher education amongst them. It implies that neither universal notion of quality, nor universal model of quality assessment exists (Guba and Lincoln, 1989; Lagorsen, Sayyed-Hashemi and Leitner, 2004). Different researchers (Cheng and Tam, 1997; Harvey, 2002; Kraujutaityte, 2002; Cheng, 2003; etc.) focus on different issues of subjectivity of the quality of higher education and its assessment. With respect to educational market and entrepreneurial higher education, special attention is paid to the expectations of stakeholders (Cheng, 2003). But what higher education, e. g. a university, is supposed to do when different and even controversial expectations exist with reference to the quality of, for example, a study program? What rationale may be provided for the solution of this problem? The aim of this article is to discuss whether it is possible to achieve a degree of objectivity in the quality of higher education, which is a subjective phenomenon per se. [From the publication]

ISSN:
1392-0758
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/23422
Updated:
2018-12-17 12:35:16
Metrics:
Views: 8    Downloads: 1
Export: