Daiktavardžiai su priesaga -istas, -ė variantiškumo, normų ir dabartinės bendrinės lietuvių kalbos substandartizacijos aspektu

LTStraipsnio tyrimo objektas – dabartinėje lietuvių kalbos vartosenoje variantiškumu, normų svyravimais ir inovacijomis pasižymintys žodžiai su priesaga -istas, -ė, reiškiantys asmenų pavadinimus. Siekiama nustatyti galimas naujųjų hibridinių šios priesagos vedinių vartojimo sąsajas su bendrinės lietuvių kalbos substandartizacijos procesu, kuris turi nemažai panašumų su Europos bendrinių kalbų dinamikos modeliais. Iki XXI a. pradžios lietuvių kalboje priesagą -istas, -ė buvo galima išskirti daugiausia skoliniuose (tarptautiniuose žodžiuose) asmenims pagal profesiją, veiklą ir pan. pavadinti. Išnagrinėjus Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne fiksuotus šios rūšies naujažodžius, jų darybines ir semantines ypatybes, vartojimo kontekstus, matyti struktūrinių ir funkcinių inovacijų. Pirma, nereguliuojamoje ir žemesnį nei bendrinė kalba prestižą turinčioje lietuvių kalbos vartosenoje (substandarte) daugėja hibridinių – savakilmės šaknies ir skolintos priesagos -istas, -ė vedinių. Antra, apie du trečdalius tokių hibridų vartojami asmenims pagal nepageidaujamą, nenaudingą ar kenksmingą jų veiklą įvardyti ir turi neigiamą konotaciją. Visų jų skverbimasis į bendrinės lietuvių kalbos vartoseną (žiniasklaidą) gali būti laikomas vienu iš bendrinės kalbos substandartizacijos požymių. Esminiai žodžiai: substandartas, substandartizacija, bendrinė kalba, priesaga, naujadarai.

ENThe article examines nouns with the suffix -istas, -ė used to denote persons. These words are characterised by variation, norm fluctuation and innovation in the current Lithuanian language. The article aims to determine potential connections between the usage of new hybrid derivatives with this suffix and the process of sub-standardization of the standard Lithuanian language, which bears significant similarities to the dynamics observed in European standard languages. Until the beginning of the 21st century, the suffix -istas, -ė in Lithuanian was mostly found in loanwords used to name people based on their profession, activity, etc. After examining neologisms of this type recorded in the Lithuanian neologism database, as well as their semantic features and usage contexts, structural and functional innovations are found. First, in lower-prestige usage of Lithuanian (sub-standard), there is an increase in hybrid derivatives that combine native roots with the borrowed suffix -istas, -ė. Second, about two-thirds of these hybrids carry negative connotations and are used to denote persons engaged in undesirable, unproductive, or harmful activities. Their entering into the standard Lithuanian language (mainstem media) can be seen as one of the indicators of sub-standardization of the standard Lithuanian. Keywords: sub-standard, sub-standardization, standard language, suffix, neologisms.

• Dabartinė lietuvių terminologija. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2005. 497 p.
• Dabartinės lietuvių kalbos gramatika.. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
• Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas.. Kaunas : VDU Kompiuterinės lingvistikos centras, 1998-2013. 1 elektroninis išteklius (online).
• Hibridinių vedinių ir skolinių konkurencija. Baltistica 2022, 57, 1, 149-174.
• Įvairuojantys ir nauji lietuvių kalbos reiškiniai XXI a. pradžioje: sistematika ir pokyčių kryptys. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. 720 p.
• Kalbos normos ir jų savireguliacija interneto bendruomenėje. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2018. 511 p.
• Tarmiškumas kaip išmatuojamas dydis.. Lietuvių kalba 2020, 15, 1 pdf (11 p.).
• Vardažodinių hibridinių priesagų vedinių, pavadinančių asmenis, ir bendrašaknių skolinių konkurencija dabartinėje lietuvių kalboje. Baltistica 2022, 57, 2, 239-261.
• Žodžių darybos teorija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 391 p.