Kazimiero Būgos darbų reikšmė šiuolaikinei akcentologijai

Išteklius internete
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėKazimiero Būgos darbų reikšmė šiuolaikinei akcentologijai
Kita antraštėThe Importance of the Works of Kazimieras Būga for Modern Accentology
AutoriaiMikulėnienė, Danguolė
LeidinyjeRes Balticae : miscellanea italiana di studi Baltistici . 2005, 10, p. 127-140
Reikšminiai žodžiai
LTAkcentologija; Priegaidė; Gravis; Akūtas; Metatonija
Santrauka / Anotacija

LTXX a. pradžios lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga – kalbos istorikas ir leksikografas, onomastas ir akcentologas. Jo darbai, taip pat ir iš akcentologijos, vis dar gali būti atspirties tašku ne vienai drąsesnei mokslinei hipotezei. Būga buvo gerai susipažinęs su lietuvių kalbos tarmių kirčiavimu, Kuršaičio darbais, taip pat buvo gerai išstudijavęs jam prieinamus senuosius raštus. Ypač pažymėtini jo baltiškosios metatonijos tyrimai. Sekdamas Endzelynu ir Trautmannu, Būga pateikė labai išsamų metatonijos atvejų lietuvių ir latvių kalbose sąrašą, iš kurio matyti, kad lietuvių ir latvių kalbose metatonija reiškėsi ne visada vienodai ir ne tuo pačiu metu. Ypač tai pasakytina apie vardažodį. Išnagrinėjus Būgos medžiagą, prieita prie kelių išvadų. Pirma, latvių kalbos duomenimis įrodomas ne viso lietuvių kalbos ploto, o tik rytų aukštaičių kirčiavimo variantų senumas ar senoviškumas. Priežastys, nulėmusios nevienodą linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo sistemos raidą rytinėse ir vakarinėse lietuvių kalbos tarmėse, kol kas taip ir lieka neaiškios. Būgos paskelbti duomenys leidžia spėti, kad ne tik latvių laužtinės priegaidės atsiradimas, bet ir lietuvių kalbos cirkumflekso, taip pat ir lietuvių kalbos cirkumfleksinės metatonijos įsigalėjimas lietuvių kalbos dariniuose yra susijęs su kirčio perkėlimu į gretimą žodžio skiemenį. Šie reiškiniai giminiški tipologiniu požiūriu, tačiau atsiradę skirtingu metu. [Iš leidinio]

ENThe Lithuanian linguist of the beginning of the 20th c. Kazimieras Būga is a language historian and a lexicographer, an onomast and accentologist. His works, including those in the field of accentology, can still serve as starting points for several bold scientific hypotheses. Būga was familiar with the accentuation of Lithuanian dialects, the works of Kuršaitis, he had also studied thoroughly the available ancient scripts. His research into the Baltic metatony deserves particular attention. Following Endzelyn and Trautmann, Būga provided a comprehensive list of cases of metatony in the Lithuanian and Latvian languages, which demonstrates that metatony was expressed in Lithuanian and Latvian in different manners and at different times. This particularly applies to a nominal. Having analyzed the Būga material, several conclusions were drawn. Firstly, the data of the Latvian language proves the oldness and archaicness of variants of stress not in the entire area of Lithuanian but only that of the Eastern Upper Lithuanians. The reasons that determined different development of the stress system of inflectional words in eastern and western dialects of Lithuanian remain uncovered. The data publicised by Būga allows for assumptions that not only the occurrence of Latvian broken accent but also the spread of the Lithuanian circumflex and circumflex metatony in Lithuanian derivatives are related to the shift of accent to the adjacent syllabus of the word. These phenomena are kindred in terms of typology but they have occurred at different time.

Mokslo sritisKalbotyra / Linguistics
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2209
Atnaujinta2017-12-17 17:10:11
Metrika Peržiūros: 4