Praeities panauda palaikant lietuvišką tapatumo orientaciją tarpukario Klaipėdoje

LTRemiantis kultūrinės atminties teorija, straipsnyje nagrinėjamas lietuviškosios tapatumo orientacijos santykis su praeitimi tarpukario Klaipėdoje. Apibūdinamas lietuviškosios tapatumo ideologijos reikšminis turinys, išryškinami skirtumai tarp vietinių lietuvių ir Lietuvos valstybės „lietuviškumo" sampratos, nagrinėjamos lietuviškosios tapatumo orientacijos įtvirtinimo viešojoje komunikacijoje galimybės ir praeities siužetai bei motyvai, kurie buvo pasitelkiami tokiam įtvirtinimui. Analizuojamas Prūsų lietuvių praeities savivaizdžio susiformavimas bei sandara ir šio savivaizdžio įtvirtinimo tarpukario Klaipėdos viešojoje atminimo kultūroje būdai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kultūrinė atmintis; Tapatumo orientacija; Tapatumo ideologija; Lietuviškumo semantika; Prūsijos lietuviai; Klaipėda; Praeities savivaizdis; Integracija; Legitimacija; Cultural memory; Identity orientation; Ideology of identity; Sematics of lithuanianicity; The Prussian Lithuanians; Klaipėda; Self-image of the past; Integration; Legitimation.

ENThe article analyses the relation to the past of Lithuanian identity orientation in the interwar Klaipėda with reference to cultural memory theory. It defines the semantics used in Lithuanian identity ideology, highlights the differences in the concepts of "Lithuanianicity" between local (Prussian) Lithuanians and the state of Lithuania, analyses the possibilities of introduction of Lithuanian identity orientation into public communication, as well as plots and motifs of the past, which were used for such introduction. It also researches formation and structure of the Prussian Lithuanian's self-image of the past, and the methods used in interwar Klaipeda of consolidating this self-image into public culture of commemoration. [From the publication]

• Psichologija / Psychology
• Sociologija / Sociology