Chylinskio Naujojo Testamento vertimas ir jo šaltiniai: įrašai bei teksto taisymai

LTStraipsnyje analizuojami Chylinskio Naujojo Testamento rankraščio taisymai ir įrašai rankraščio gale. Nustatomi svarbiausieji taisymų tipai ir galimos priežastys, bandoma bendrais bruožais atkurti redagavimo procesą ir įvertinti, ką taisymai sako apie vertimo šaltinius. Išskiriami tokie svarbiausieji taisymų tipai: 1) taisymai, kuriems šaltinių įtakos negalima įrodyti arba tokia įtaka atrodo neįtikima ir 2) taisymai, kuriems vertimo šaltiniai turėjo įtakos. Darbe detaliau nagrinėjamos ryškiausios, neabejotinai vertimo šaltinių sąlygotos grupės. Prieinama išvados, kad rankraštis nebaigtas redaguoti, tekstas nepataisytas pagal gale esančias pastabas, kuriose aiškiai nurodyta, ką ir kaip reikėtų keisti. Tai liudija vertėjo ketinimą peržiūrėti nurodytas vietas ir pataisyti atsižvelgiant į minėtas pastabas. Iš taisytų teksto vietų matyti, kad pagrindinis sluoksnis išverstas iš Statenbijbel (toliau - StB). Tai rodo vertimo ypatybės, kurias galima paaiškinti tik olandų kalbos struktūra. Pagrindinio sluoksnio sutapimai su lenkiškais originalais daugiausiai leksiniai. Jie gali atspindėti lenkiškai gerai mokančio vertėjo leksiką, o ne konkrečius šaltinius. Lenkiško originalo įtaką pagrindiniam sluoksniui ryškiau atspindi sintaksiniai sutapimai su lenkiškais originalais. Redaguojant lenkiškas originalas padėjo Chylinskiui taisyklingai interpretuoti StB nediferencijuotas ir dviprasmiškas formas. Redaguojant daug naudotasi ir StB. Įrašai rankraščio gale dar kartą patvirtina olandiškojo vertimo šaltinio svarbą. Rankraščio gale vartojamos lotynų ir lenkų kalbos tiktai kaip metakalbos.Reikšminiai žodžiai: Chylinskis; Naujasis Testamentas; Rankraštis; Taisymas; Chylinskis; New Testament; Manuscript; Correction.

ENThe article deals with the corrections and glosses in Chylinskis' manuscript translation of the New Testament. The different types of corrections and their possible causes are discussed, and an attempt is made to reconstruct, in its main lines, the process of translating and editing, and to establish the principles guiding the translator and the role played by the source texts. The analysis confirms that the principal source of the translation was the Dutch Statenbijbel. The Polish versions were of lesser importance as sources for the translation, but served as aids in the process of editing. The translator's glosses prove that the Statenbijbel was his principal authority. Rather than betraying any direct influence of the Latin and Polish versions, they merely reflect the role of Latin and Polish as metalanguages used in clarifying the meaning of Dutch or Lithuanian words. [From the publication]