Pedagogikos studentų parengtis pedagoginėms funkcijoms atlikti

LTManoma, kad per įvairius būsimojo mokytojo rengimo etapus būtina permanentinė praktika, nes reikia atsižvelgti į visus mokytojo veiklos aspektus (mokymą, auklėjimą, patarimų davimą, sprendimų būtinumą, emocinius iš gyvenimus kartu su mokiniais) [3, p. 179-180]. Teigiama, jog neturintiems pakankamos socialinės kompetencijos būsimiesiems mokytojams ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų Europos šalyse kyla daug problemų [1, p. 48]. R. Jaegerio ir B. Milbacho teigimu, „neištisinę" pedagoginę praktiką studijų pabaigoje studentai vertina šiek tiek neigiamai: šios praktikos metu, jų manymu, jie neįgyja reikiamų socialinių įgūdžių, nepajėgia kokybiškai atlikti pedagoginių funkcijų [4, p. 199-233]. Pavyzdžiui, 200 Koblenco (Landau) universiteto studentų teigimu, negalima tikėtis sėkmės, jei nėra reguliarios sistemiškos pedagoginės praktikos jau nuo pirmųjų studijų metų. Vadinasi, į tai reikėtų atsižvelgti ir pakoreguoti studijų planus Lietuvos pedagoginėse aukštosiose mokyklose. Galima pritarti J. Vaitkevičiaus teiginiui, kad mokytojo profesija, be dalyko žinių, mokėjimų, reikalauja dar ir psichologinio-pedagoginio, metodinio mokytojo pasirengimo, kuris gali būti įgyjamas tik tinkamai organizavus pedagoginę praktiką [17, p. 123-124]. Mokslinė problema - duomenų apie būsimųjų mokytojų parengtį pedagoginėms funkcijoms atlikti stoka. Tyrimo objektas - Lietuvos pedagoginių aukštųjų mokyklų pedagogikos fakultetų studentų parengtis pedagoginėms funkcijoms atlikti. Tyrimo tikslas - atskleisti būsimųjų mokytojų parengties pedagoginėms funkcijoms atlikti ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1) nustatyti pedagogikos studentų parengties lygį pedagoginėms funkcijoms atlikti; 2) palyginti Lietuvos pedagoginių aukštųjų mokyklų studentų vertinimus. [P. 23].

ENThe paper presents information about the preparation of future pedagogues' to realise pedagogical functions before and after the teaching practice. The results show, that after the teaching practice the difference between the preparation of students to realise pedagogical functions in all mentioned higer schools is signifikant (p<0.05). Representative sampling of 362 persons was made for the questionnaires, as when the general array is 4 000 Persons, sampling of 360 studied persons is possible in the presence of 5% error. From the list of students of pedagogical faculties of all the Lithuanian higher pedagogical schools (LIPhE, VPU, KU, ŠU), random selection of students of a certain year of study was made. For the study, 3rd year students of LIPhE, 2nd year students of VPU, 4th year students of KU and 2nd year students of ŠU were selected. There was analysed the preparation of the students to fulfill thes works: teaching, education, out-of-class work, parents counsellors work, work with pupils organizations, form master work, immunity work. Two thirds of the studied students are rather badly prepared (not completely ready or not ready) to act in the social role of adviser to the parents, organizer, guide to pupils. The results show, that after the teaching practice the difference between the preparation of students to realise pedagogical functions in all mentioned higer schools is signifikant (p<0.05). Teaching practice model (continuous or multiple practice) is more effective in VPU and ŠU: VPU students are better prepared to fulfil non class work with pupils' parents (p<0.05), ŠU students are better prepared to fulfil educators work (p<0.05). Research use possibilities. The results have proved that the model of congous (multiple) teaching practice in VPU is more effective. Therefore, it may be recommended to be implemented in other high schools.