Mokyklinio nerimastingumo rodikliai ir juos lemiantys veiksniai

LTStraipsnyje pristatomu tyrimu siekta nustatyti pradinių klasių mokinių nerimastingumo lygį, išsiaiškinti jį lemiančius veiksnius bei koreliacinius ryšius. Individualiam mokyklinio nerimastingumo lygiui nustatyti naudota S. Sarasono (1960) sukurta "Vaikų mokyklinio nerimastingumo skalė". Emocinė aplinka mokykloje ir namuose įvertinta taikant anketų metodą. Buvo ištirti 598 pradinių klasių moksleiviai. Skaičiavimai ir statistinė tyrimų duomenų analizė buvo atlikta programa PAULA (1988). Nustatyta, kad moksleivių mokyklinio nerimastingumo rodikliai apima keturis nerimastingumo veiksnius: nerimą dėl kontrolinių darbų, padidėjusį susirūpinimą mokykla, mažą savivertę ir somatinius nerimastingumo požymius. Kiekybinių ir kokybinių duomenų analizė leido daryti išvadą, kad moksleivių mokyklinis nerimastingumas susijęs ne tik su emocine mokyklos aplinka, bet ir su šeima, jos sudėtimi, šeimos narių moksleiviui keliamais reikalavimais. Labiausiai savo vertę jaučia su tėčiu ir mama gyvenantys moksleiviai. Padidėjęs susirūpinimas mokykla labiau būdingas tiems moksleiviams, kurie gyvena tik su mama, ir tiems, kurie gyvena su tėvais ir seneliais. Nerimastingumą patiriančių moksleivių požiūris į mokyklą ir mokymąsi dažnai būna neigiamas. Esant tokiai situacijai būtina kuo skubiau keisti kai kurias ugdymo proceso organizavimo formas, ieškoti visų įmanomų būdų, kaip efektyviau dirbti klasėje mažinant nerimastingumą, žadinant moksleivio susidomėjimą mokymusi. Išryškėja skyrybų poveikio vaikui problema, kuri reikalauja specialių tyrimų.Reikšminiai žodžiai: Mokyklinis nerimastingumas; Veiksniai; Rodikliai; Shool anxiety; Factors; Indicators.

ENThe results of the research and the analysis show that pupils' school anxiety is high. Even 51.2 % of all the pupils that were questioned pointed out that they were afraid of testing. Girls were more anxious about the tests (C = 0.65; p <0.001). Parents' reaction after getting a bad mark was one of the reasons why pupils were so worried about the tests. 53.7 % of the Pupils thought that their classmates understood the subject better. This indicator clearly correlates with the pupils' sex and is characteristic to the boys (C = 0.75; p <0.0001). 53.0 % of the pupils pointed out that after teacher's reminding of checking the knowledge their hearts began beating faster. 43.3 % of the pupils after giving the wrong answer felt nearly crying (C = 0.30; p <0.01). 39.6 % pointed out that while writing the test or on the blackboard their hands were slightly shaking. In analysing how the family can effect the anxiety, it is defined that pupils living together with parents and grandparents (C = 0.43; p <0.01) arc m o s t frightened about the tests; and those living only with their mothers and grandmothers (C = 0.27; p <0.05) feel the less worried. Pupils, living 'n full families, are the most self-confined. Thus, school anxiety is determined not only by the emotional atmosphere in the school but also the requirements of family members' for the pupils. [From the publication]