Civilinės atsakomybės už netinkamą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą taikymo Lietuvoje ir Italijoje ypatumai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Civilinės atsakomybės už netinkamą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą taikymo Lietuvoje ir Italijoje ypatumai
Alternative Title:
Particularities of application of contractual and delictual liability of health care practitioners in Lithuania and Italy
In the Journal:
Jurisprudencija [Jurisprudence]. 2008, Nr. 12 (114), p. 73-81
Keywords:
LT
Italija (Italy); Lietuva (Lithuania); Socialinės teisės / Social rights; Sveikata / Health; Teismai. Teismų praktika / Courts. Case-law.
Summary / Abstract:

LTŠiame straipsnyje nagrinėjama mediko, arba, plačiau tariant, asmens sveikatos priežiūros darbuotojo, civilinė atsakomybė. Asmens sveikatos priežiūros darbuotojo civilinė atsakomybė atsiranda, kai jam atliekant profesinę veiklą pažeidžiama subjekto gyvybė ar jo psichinis-fizinis integralumas, o nukentėjęs subjektas gali reikalauti atlyginti žalą iš viešosios ar privačios sveikatos priežiūros institucijos, su kuria sieja teisinis santykis, arba iš sveikatos priežiūros darbuotojo, kurio veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos padarant pacientui žalos. Autoriai taikydami sisteminės analizės ir lyginamojo tyrimo metodus straipsnyje analizuoja asmens sveikatos priežiūros darbuotojo civilinės atsakomybės rūšis Lietuvoje ir Italijoje, sutartinės ir deliktinės civilinės atsakomybės taikymo bendruosius bruožus bei skirtumus. Straipsnyje prieinama prie išvadų, kad neteisėtas sveikatos pablogėjimas teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali paskatinti tiek Lietuvoje, tiek Italijoje rinktis vieną iš dviejų skirtingų ir potencialiai konkuruojančių civilinės atsakomybės rūšių: atsakomybę, kylančią iš sutarties, kai pažeidžiama kreditoriaus teisė gauti tinkamą paslaugą, dėl kurios buvo susitarta, bei deliktinę atsakomybę, kylančią iš absoliučios asmens teisės į fizinį integralumą. Nors abi šalys priklauso tai pačiai code civil teisės sistemai, tačiau skirtingų civilinės atsakomybės rūšių taikymas atlyginant pacientams padarytą žalą šių šalių teismų praktikoje yra specifinis. Jam, autorių nuomone, ypač didelės įtakos turi civilinės teisės istorinė sankloda konkrečioje šalyje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pacientas; Patient.

ENThe article primarily deals with civil liability of health care practitioners. Liability arises from professional activities of health care practitioners who cause damage to a life or psychophysical integrity of a person. Therefore the victim can claim compensation for any injury incurred either from the responsible health care institution or directly from health care practitioner. The aim of the article is to take a comparative approach in order to identify and analyse theoretical and practical peculiarities arising from the application of two types of civil liability: contractual and delictual in the field of health care. Italian and Lithuanian legal orders are compared. The main reason to compare them is that Lithuanian Civil Code is among the modern ones in the world (2000) which includes few specific, including liability, provisions regarding health care services, whereas Italian Civil Code (1942) represents a traditional version of civil codes and therefore the evolution of the doctrine on civil liability in the field of health care grosso modo is influenced by creative activities of courts. Since Italian and Lithuanian law belongs to the legal tradition of civil law, there are more similarities than differences between them. The same could be said about civil liability in health care. Unlawful deterioration of a person's health due to performance of obligation can inflict different and potentially competing types of liability: contractual liability, and delictual or extra-contractual liability that arises from tort.Court practice of the respective countries seems to follow different paths regarding the application of civil liability. Italian courts and legal doctrine tend to interpret liability of health care practitioners as contractual and therefore establish a 10-year statute of limitations, during which obligations are legally enforceable, even in case of a so called "social contact" (when a contract between individual and health care practitioner is presumed). Lithuanian case law considers liability of public health care institution as delictual. However, in terms of the statute of limitations there is no difference between delictual and civil liability since the Civil Code (Art 1.125 comma 8) provides for a 3-year statute of limitations for both types of claims. [From the publication]

ISSN:
1392-6195; 2029-2058
Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/16319
Updated:
2018-12-17 12:14:45
Metrics:
Views: 30    Downloads: 9
Export: