Civilinės atsakomybės dualizmo prigimtis

LTJau romėnų teisė išskyrė du pagrindinius prievolių atsiradimo pagrindus: sutartį (lot. contractus) ir teisės pažeidimą (lot. delicta). Civilinės atsakomybės skirstymą į sutartinę atsakomybę ir deliktinę atsakomybę lemia prievolių atsiradimo pagrindų dualizmas. Tradiciškai yra teigiama, jog sutartinė atsakomybė taikoma sutarties šalims, kai nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, o deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Šis teiginys suponuoja išvadą, jog sutartinė ir deliktinė atsakomybė yra iš esmės skirtingos ir nesuderinamos viena su kita, o jų išskyrimas yra ilgalaikės teisės raidos rezultatas. Straipsnyje analizuojamos sutarties ir delikto išskyrimo istorinės aplinkybės bei prielaidos, nulėmusios civilinės atsakomybės dualizmą, ir jų reikšmė šiuolaikiniam teisiniam reguliavimui. Remiantis Lietuvos ir užsienio teisės reguliavimu, doktrina ir teismų praktika, vertinami sutarties ypatumai delikto atžvilgiu. Daroma išvada, kad atsižvelgiant į šiuolaikines teisės ir visuomenės raidos tendencijas, nėra esminių sutarties ir delikto skirtumų. Argumentuojama, kad nepaisant to, kad sutarties ir delikto skirtumai nėra esminiai, sutartinės ir deliktinės atsakomybės išskyrimas yra svarbus. Konkrečioje situacijoje turi būti sprendžiama ne kokią – sutartinę ar deliktinę – atsakomybę taikyti, bet ar atsakomybė yra taikytina ir kokia apimtimi. Civilinės atsakomybės klasifikacijos tikslas – nustatyti metodologinį civilinės atsakomybės taikymo pagrindą, tačiau pati klasifikacija negali dominuoti teisinėje argumentacijoje, nusprendžiant, kad civilinė atsakomybė konkrečiu atveju negalės būti taikoma. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Civilinė atsakomybė; Civilinė teisė; Civilinė vs. deliktinė atsakomybė; Deliktas; Deliktinė atsakomybė; Sutartinė atsakomybė; Sutartis; Civil law; Civil liability; Civil vs. contractual liability; Contract; Contractual liability; Delict; Non-contractual liability.

ENRoman law distinguished two grounds for arising of obligations: contract and delict. The distinction between contractual and non-contractual liability is determined by the dualism of grounds for arising of obligations. Traditionally it is stated that the contractual liability is applicable to the parties of the contract for the failure to perform a contract and non-contractual liability is a pecuniary obligation which is not related with contractual relations. This statement implies the conclusion that the contractual and non-contractual liabilities are fundamentally different and incompatible with each other. The aim of this article is to analyze differences between contract and delict, contractual and non-contractual liability as well as consequences of application and implications in order to answer the question of whether the distinction between contractual and non-contractual liability is justified or not. The analysis of the institutes of contract and delict and the differences of the contractual and non-contractual liability confirms that they are not essential, on the other hand - not even all of them are reasonable. In spite of that civil liability is not unified. The goal of classification of civil liability is to establish a methodological basis for civil liability, but the classification may not dominate in the legal reasoning concluding that the civil liability in a particular case cannot be applied. [From the publication]