Saulės motyvai XIX a. pabaigos - XX a. pradžios medinių kryžių dekore : forma, kilmė, reikšmės interpretacijos

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Saulės motyvai XIX a. pabaigos - XX a. pradžios medinių kryžių dekore: forma, kilmė, reikšmės interpretacijos
Alternative Title:
Solar motifs of the late 19th and early 20th centuries in the decor of wooden crosses: their forms, origins and the interpretations of their meanings
In the Journal:
Liaudies kultūra. 2004, Nr. 3, p. 30-47
Keywords:
LT
sakralinė; Kryžiai; mediniai; Saulė; Dekoravimas; Simboliai; Lietuvių liaudies menas; archainiai; mediniai kryžiai; religiniai simboliai; Simbolika; saulės simbolika; Religija; papročiai; Sinkretizmas; Ikonografija; krikščioniška ikonografija; Istorija (XIX-XX a.); Tautodailė; saulės simboliai; krikščionišnių dailės ikonografija; puošyba.
EN
Lithuanian Folk Art; Wooden crosses; religions symbols; Solar symbolics; customs; religious; Christian iconography; Cross; Sun; Decoration; Symbol; wooden crosses; Symbolism; Syncretism; symbols of solar; Iconography; dekoration; History (XIX-XX); Folk art.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojamos saulės motyvų medinių kryžių dekore atsiradimo, populiarumo priežastys, galimos reikšmės. Apibendrinant galima teigti, kad Saulės – rato ir Saulės – rožės, gėlių vainiko formos kryžiai galėjo atsirasti medinių bei geležinių viršūnių kompozicijų įtakoje, neatmestina ir bažnytinių monstrancijų, aureolių formų poveikio galimybė. Lokaliniams bruožams neabejotinai priklauso augalinė kryžių Saulių spindulių traktuotė. Turint omeny ilgaamžį nekrokulto reikšmingumą, akivaizdu, kad mirusiojo „namų“ – palaidojimo vietoje ar gyvųjų teritorijoje – žemiškoje Rojaus „projekcijoje“ statomas paminklas – sakralinio centro žymuo, laikinas vėlės būstas išreiškė ir pomirtinio Rojaus – Saulės darželio, Saulės – rožės, spindinčio Saulės vainiko idėjas. Kristaus kančios simbolio reikšmę papildė dangiškais žiedais spinduliuojančios, Prisikėlimą skelbiančios Gyvybės manifestacija ir lotyniškas kryžius tapo amžiną Tikėjimą šviečiančia Saule – Rože. Medinių kryžių dekoro Saulės išreiškia ne tik Dievo šviesos, bet Saulės (Kristaus) globos ir saugos idėjas mirusiojo sielai. Šiandien sunku aiškiai atskirti ribą kur baigiasi senosios pasaulėžiūros vaizdinių įtaka ir prasideda krikščioniškajai ikonografijai priklausanti „teritorija“. Kryžių kompozicijose soliarinių motyvų atsiradimą bei populiarumą taip pat sunku vienareikšmiškai priskirti vienos ar kitos religijos sričiai. Todėl galima teigti, kad kaip lygiavertės šios simbolinės sistemos susiliejo vienos sakralijos plotmėje ir tai tiesiogiai atspindi savita medinių kryžių – religinių simbolių samprata. [Iš leidinio]

ENThe article provides a discussion on the essential typological features of the crosses that are linked with solar symbolics and were formed on the basis of religious syncretism and are inseparable from the ancient world conception, Christian iconography and the stylistics of church art. After a brief review on the issue of the origins of the crosses it has been concluded that analogously to the countries with the surviving archaic traditions that adopted a new religion, i. e. adjusted local customs and gradually changed religious symbols the old pillar-type wooden monuments - pillar-type crosses and roofed pillar-type crosses, which revealed the cosmological meaning of the Tree of the World (Life) and the functions of their indicators of archaic sacral centres, have survived not only as separate types of monuments but they were also converted into poles - crosses possessing rather a distinct architectonic and semantic heritage of old monuments. Crosses of the form of the Sun - the wheel and that of the Sun - the roze, the wreath of flowers may have emerged under the influence of the compositions with iron and wooden tops, otherwise, the possibility of the impact made by the forms of church monstrances and halves is not an unacceptable either. Undoubtedly, the treatment of the rays of the Sun in the crosses in terms of the motifs of plants belongs to local features.A centuries-long importance of necrocult shows that the monument - the indicator of the sacral centre, a temporary dwelling of the soul, which was built in the territory of the "home" of the dead - on a burial spot or in an exceptional territory of the live - in the earthy projection of the Heaven, expressed the concepts of the after world - the flowerbed of the Sun, the Sun - the roze, the gleaming wreath of the Sun. Therefore the manifestation of life proclaiming the resurrection and gleaming with heavenly blossoms was added to the meaning of the symbol of Christ's pain and the Latin cross became the Sun - Roze turning towards the heaven and holding a light for eternal hope. The suns in the decor of wooden crosses express not only the ideas of God's light but also those of the patronage and protection of the Sun (Christ) for the soul of the dead travelling to its everlasting dwelling. Today it is very difficult to outline the dividing line between the impact of the old worldoutlook and the "territory" belonging to Christian iconography. It is also very difficult to accept a one-sided attitude in ascribing the appearance and populiarity of solar motifs in the compositions of the crosses to either sphere of religion. We may thereby conclude that these symbolic systems as equally important ones have blended on the same level of sacrality and this is,directly reflected by a peculiar perception of wooden crosses - religions symbols. Vilniaus dailės akademija, Maironio. [From the publication]

ISSN:
0236-0551
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/15988
Updated:
2018-12-17 11:23:26
Metrics:
Views: 15    Downloads: 9
Export: