Sovietinių apeiginių metų vaizdinė reprezentacija: Vilnius Lietuvos SSR naujametiniuose atvirukuose

LTSiekiant atskleisti sovietinių apeiginių metų vaizdinės reprezentacijos ypatumus, straipsnyje analizuojami oficialūs Lietuvos SSR naujametiniai sveikinimo atvirukai. Keliamas tikslas – nustatyti atvirukų averse reprezentuojamo naujametinio sveikinimo diskurso įvairovę ir reikšmės akcentus. Naujųjų metų šventė pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad ji buvo minima ikisovietiniu laikotarpiu, o sovietmečiu, reorganizavus švenčių kalendorių, adaptuota socialistinės šalies ideologijai. Tam tikslui pasitelkta ir sveikinimo atvirukus, reikšmingus (per)kuriant valstybės propaguojamos šventės vaizdinę reprezentaciją. Lietuvos SSR valstybinėse leidyklose išleistų atvirukų analizė atskleidė, kad tam tikrais atvejais naujametinis sveikinimo diskursas buvo konstruojamas panaudojant Vilniaus miesto objektus – Gedimino bokštą, senamiesčio pastatus, vėliau ir naujos statybos daugiabučius. Šių atvirukų analizė leido prieiti išvadą, kad nors ideologinis miesto vaizdavimas buvo reikšmingas naujametinio diskurso dėmuo, jis nebuvo tiesmukas, bet pateikiamas žaismingai, neretai pajungiamas retorinei averso reikšmei. Be to, tam tikrais atvejais atvaizdo grafinės raiškos ypatumai kūrė palankias sąlygas ezopinei komunikacijai. Pastaroji išvada paremta atvirukų aversų analize, o tai, kaip atvirukus įprasmindavo naujametinio sveikinimo dalyviai, iš dalies atskleistų etnografiniai lauko tyrimai. Raktažodžiai: apeiginiai metai, sveikinimas, atvirukas, sovietmetis. [Iš leidinio]

ENThe aim of the article is to introduce the New Year greeting discourse and the range of its meaning as it is presented on the recto side of official Soviet Lithuanian New Year greeting cards. Even though the New Year used to be celebrated in the pre­Soviet era, it was adapted to meet the needs of Soviet ideology during the Soviet occupation of Lithuania. Greeting cards, among other media, were used to achieve the aim as they played a significant role in (re)creating the visual representation of the holiday. The analysis of greeting cards issued by official Soviet publishing houses revealed that in some cases the New Year greeting discourse was based on the public space of Vilnius. Further analysis of these cards allowed concluding that even though the New Year discourse was highly ideologised (e. g., the flag of the Lithuanian SSR was used to mark Vilnius as a Soviet city), it was not straightforward. On the contrary, the visual representation of the New Year holiday was often playful, sometimes merged with the rhetoric meaning of the image. In addition, in some cases the specificity of the visual expression was favourable for the manifestation of Aesopian language. The latter conclusion is based on the analysis of the recto side of these cards, but the meaning conveyed to the greeting cards by the actual participants of the greeting ritual could be (partly) revealed by the means of ethnographic fieldwork. Keywords: ritual year, greeting, greeting card, Soviet period. [From the publication]

• Apie dvi propagandines kampanijas XX a. tarpukario Lietuvoje / Dangiras Mačiulis. Inter-studia humanitatis. 2009, Nr. 9, p. 119-138.
• Dingęs Vilnius / Vladas Drėma. Vilnius : Versus aureus, 2013. 446 p.
• Ezopo kalba / Dalia Satkauskytė. Sovietmečio lietuvių literatūra : reiškiniai ir sąvokos / sudarytojai Algis Kalėda, Rimantas Kmita, Dalia Satkauskytė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019. P. 261-273.
• Ezopo kalba: turinio nušalinimas, visuomeninė stereotipija, tekstinė esatis / Paulius Jevsejevas. Acta Academiae Artium Vilnensis 2014, t. 73, p. 141-156.
• Kalendorinių švenčių diskursas sovietinėje Lietuvos periodikoje. I dalis: 1945-1964 metai / Dalia Senvaitytė. Lituanistica. 2013, Nr. 2, p. 101-121.
• Politinės galios simboliai Vilniaus viešojoje erdvėje 1895-1953 metais : disertacija / Rasa Antanavičiūtė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015. 324 p.
• Saulės motyvai XIX a. pabaigos - XX a. pradžios medinių kryžių dekore : forma, kilmė, reikšmės interpretacijos / Jolanta Zabulytė. Liaudies kultūra. 2004, Nr. 3, p. 30-47.
• Sovietinės kultūros šaltiniai : tarp futurizmo ir paseizmo / Rasa Čepaitienė. Darbai ir dienos. 2009, t. 52, p. 85-104.
• Sovietinių metų gyvenamieji rajonai Vilniuje : tipiškumo problema / Indrė Ruseckaitė. Urbanistika ir architektūra. 2010, t. 34, Nr. 5, p. 270-281.
• Sovietmečio iššūkiai Lietuvos etnologijai: disciplina, ideologija ir patriotizmas / Vytis Čiubrinskas. Lietuvos etnologija. 2001, 1 (10), p. 99-117.
• Šeima ir kalendorinės šventės sovietinėje Lietuvoje / Rasa Paukštytė-Šaknienė. Lietuvos etnologija. 2016, 16 (25), p. 9-34.
• Šventės šiuolaikinėje vilniečių šeimoje / Rasa Paukštytė-Šaknienė, Jonas Mardosa, Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2016. 372 p.
• Vilniaus bažnyčių likimas sovietmečiu (1944-1990) / Rasa Čepaitienė. Liaudies kultūra. 2002, Nr. 5, p. 32-38.
• Vilniaus miesto erdvinė plėtra 1944-1989 m / Vitalija Stravinskienė. Lietuvos istorijos metraštis 2021, 2021/2, p. 119-135.
• Vilniaus miesto ikonos gimimas / Laima Laučkaitė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2010, t. 57, p. 149-167.
• Vytauto Didžiojo kultas tarpukario Lietuvoje / Giedrius Viliūnas. Nacionalizmas ir emocijos : (Lietuva ir Lenkija XIX-XX a.) / sudarytojai Vladas Sirutavičius, Darius Staliūnas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2001. P. 68-102, 165-166, 175-176, 186-187.