Akmens ir bronzos amžiaus gyventojų poveikis aplinkai ir jų ūkinė veikla Rytų Baltijos regione archeobotaninių tyrimų duomenimis

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Akmens ir bronzos amžiaus gyventojų poveikis aplinkai ir jų ūkinė veikla Rytų Baltijos regione archeobotaninių tyrimų duomenimis
Alternative Title:
Impact of the economic activities of Stone and Bronze Ages populations on their environment according to the archaeobotanical evidence
In the Journal:
Lietuvos archeologija. 2004, t. 25, p. 251-266
Keywords:
LT
Akmens amžius; Bronzos amžius; Ūkinė veikla; Rytų Baltijos regionas.
EN
Stone age; Bronze age; Economic activities; East Baltic.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojama gyventojų ūkinė veikla Rytų Baltijos regione skirtingais priešistorės etapais, remiantis archeobotaninių tyrimų duomenimis. Ankstyviausiais poledynmečio etapais regione dominavo tundros ir miškatundrės kraštovaizdžiai. Tuo metu klestėjusi augalija neleidžia nustatyti kokių nors pastebimesnių žmogaus poveikio aplinkai požymių. Ankstyviausi žmogaus veiklos sukelti, augalijos ir gamtinės aplinkos pokyčiai išryškėja preborealio - ankstyvojo atlančio nuosėdose, kai klestėjo mezolitinė kultūra. Augalijos pokyčiai, užregistruoti Kabelių 2-ojoje mezolito epochos stovyklavietėje Pietryčių Lietuvoje, rodo du miškų deginimo etapus: prieš 8300 ir 7500 metų (datuota tipologiškai ir 14C metodu). Panašūs augalijos pokyčiai matomi žiedadulkių diagramose Estijos regionuose: pirmi miško deginimo ir kirtimo požymiai siekia ~ 8500 BP, antras ir intensyviausias toks laikotarpis buvo tarp 7000 ir 6500 BP. Iš Latvijoje atliktų žiedadulkių tyrimų diagramų matyti, kad žmonių poveikis augmenijai išryškėja nuo ~ 8000 BP. Miškų deginimas plėtė dirbamų laukų plotą ir leido auginti augalus kasdieniam maistui. Žmogaus ūkinės veiklos augimas ypač matomas neolito laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu aplinkos pokyčiams daug įtakos turėjo klimato svyravimai, tačiau net ir jų fone išryškėjo žmogaus ūkinės veiklos sukelti augalijos bei visos gamtinės aplinkos pasikeitimai. Klasikiniu pavadintas prieš 5000 metų didžiojoje Europos dalyje pasireiškęs guobų žiedadulkių kiekio sumažėjimas. Tuo pat metu pagausėja žolinių augalų ir krūmokšnių žiedadulkių. Šie augalijos pokyčiai sutampa su naminių gyvulių kaulų atsiradimu viduriniojo neolito archeologiniuose paminkluose.Gyvulininkystės plėtra darė įtaką daugeliui pokyčių. Pirmosios pavienės javų (Cerealia) žiedadulkės buvo aptiktos Pietryčių Lietuvoje prieš 5800-6000 metų. Tačiau tuo laikotarpiu dar nerandama piktžolių žiedadulkių, o tai rodo, kad gyventojai tuo metu žemės dar nedirbo. Pirmieji kultūrinių javų pasėlių plotai atsirado viduriniojo neolito pabaigoje Pietryčių Lietuvoje. Latvijoje pirmosios gausesnės javų, turbūt miežių (Hordeum), žiedadulkės kartu su piktžolėmis pasirodo Gipka ir Eini gyvenvietėse maždaug prieš 5500 metų. Intensyvaus miškų deginimo ir kirtimo laikotarpis, tikriausiai sietinas su padidėjusia galvijininkystės svarba, pastebimas visoje Estijoje maždaug 5000 BP. Primityviosios žemdirbystės požymiai atsiranda regione maždaug prieš 4500 metų. Seniausių javų žiedadulkių amžius ~ 5200 BP. Tuo metu riešutai - lazdynų (Corylus avellana) ir agarų (Trapa natans) - buvo svarbus žmonių mitybos elementas. Staigus lazdynų paplitimas miškuose atlančio ir subborealio periodų metu leidžia daryti prielaidą apie šių augalų ankstyvosios kultivacijos galimybę. Pradedant viduriniuoju neolitu, pastebimas nuolatinis augalams rinkti ir apdoroti naudojamų įrankių kiekio gausėjimas. Žemdirbystė Lietuvoje intensyviai vystėsi ir vėlyvojo neolito metu. Didelis javų žiedadulkių kiekis rodo intensyvią žemdirbystę Biržulio ežero apylinkėse maždaug prieš 4300 metų. Pietryčių Lietuvoje javų žiedadulkių kreivė išauga prieš 3800-4000 metų. Tiesa, javų žiedadulkių kreivės vėlyvojo neolito metu yra neištisinės, tai leidžia teigti, jog žemdirbystė dar buvo ne nuolatinė ūkio šaka. Tuo pat metu gyvulininkystė buvo labai svarbi pragyvenimui. Latvijos teritorijoje žemdirbystė tapo labai svarbia ūkio šaka maždaug 4100-3800 BP.Bronzos amžiaus pradžioje kultūrinių augalų žiedadulkių diagramose padidėja žolių kiekis. Tuo pačiu laikotarpiu Eini ir Lagažos archeologiniuose paminkluose randami žemės apdirbimo įrankiai. Estijoje žemdirbystės vystymasis yra glaudžiai susijęs su Virvelinės keramikos kultūros plėtra. Čia daugiausiai randamos javų, kviečių ir miežių žiedadulkės. Bronzos amžiaus pradžioje auga žolių kiekis žiedadulkių diagramose. Augalijos sudėties kaita yra susijusi su nuolatiniu pievų ir ganyklų plotų didėjimu. Osteologinės medžiagos gausa ištirtose bronzos amžiaus stovyklavietėse leidžia teigti, jog gyvulininkystė šios epochos gyventojams buvo labai svarbi jų ūkio šaka. Bet javų žiedadulkių tyrimai rodo ir žemdirbystės reikšmės augimą. Bronzos amžiaus laikotarpis Latvijojs teritorijoje yra menkai ištirtas, turima ypač mažai paleobotaninių duomenų. Javų grūdai ir piktžolių sėklos buvo rastos archeologinių kasinėjimų metu. Bronzos amžiuje Estijoje, suintensyvėjus gamybiniam ūkiui, atsiranda pirmos rugių (Secale cerealia) žiedadulkės. Tai rodo naujos žemdirbystės sistemos atsiradimą. Paleobotaniniai duomenys leidžia teigti, jog gyvulininkystė Rytų Baltijos regione atsiranda ir pradeda plisti nuo vėlyvojo atlančio, t. y. jau nuo ankstyvojo arba nuo viduriniojo neolito pradžios. Pirmieji žemdirbystės požymiai atsiranda Vėlyvojo atlančio metu. Rytų Baltijos šalyse gamybinis ūkis intensyvėja Bronzos amžiaus antroje pusėje. [versta iš angliškos santraukos]

ENThe evaluation of human economy during different periods of East Baltic prehistory presented in this article is based on the results of archaeobotanical investigations. The earliest periods of the Post-Glacial in the East Baltic are characterised by predominance of open, tundra-like landscape. No vegetational changes that could be attributed to human activity were observed in the investigated sections. The environmental changes related to the earliest human impact were registered in sediments of Preboreal-Early Atlantic age, when Mesolithic cultures prospered. The changes in vegetational composition registered in surroundings of Kabeliai-2, a Mesolithic site in Southeast Lithuania, show two phases of fire activity: c. 8300 and 7500 uncalibrated 14C years BP (all cited dates are in uncalibrated radiocarbon years BP). Similar fluctuations in the vegetational cover occur in pollen diagrams in the Estonian territory, c.8500 years BP, although the most intensive periods of forest burning there were dated to 7000 and 6500 years BP. Signs of human activity occur in Latvian pollen diagrams starting c. 8000 years BP. Forest burning increased productivity of the underwood and promoted growth of plants used in daily life. The increasing human activity is registered throughout the Neolithic. Despite remarkable vegetational changes initiated by climatic fluctuations, a high level of human impact was observed in different territories. The most prominent drop in representation of Ulmus was before c. 5000 years for most of Europe. Simultaneously, an increasing representation of herb and shrub pollen in the spectra was stressed. These vegetational changes coincide with appearance of domestic animal bones in archaeological sites of Middle Neolithic age.Spread of pastoral economy may be a reliable explanation for these changes. The earliest appearance of Cerealia pollen was dated back to 5800-6000 BP in Southeast Lithuania. However, cereal pollen grains are not accompanied by weeds which would suggest local agriculture. Evidence of local agriculture was discovered in sediments formed at the end of the Middle Neolithic in this part of Lithuania. In Latvia, the earliest signs of agriculture were dated to 5500 years BP when Hordcum pollen grains and weeds occur in cultural layers of archaeological sites Gipka and Eini. An increase in intensity of cattle breeding was dated to 5000 years BP in Estonia. Primitive agriculture was introduced to the region c. 4500 years BP, while the earliest evidence of cereal (Avena) pollen grains occurs 5200 years BP. At the same time, nuts of Coryhis avelana and Trapa natans were still an important component of human diet. Sudden spread of hazel in forests of the Atlantic-Subboreal age was explained as a possible cultivation of these plants. Starting in the Middle Neolithic, an increasing number of tools used for gathering and treatment of different plants as well as for primitive tillage is registered. Agricultural activities grew increasingly in the territory of Lithuania in the Late Neolithic. A high representation of cereal pollen suggests intensive agriculture in the surroundings of the Biržulis Lake about 4300 years ago. In Southeast Lithuania, the number of agricultural indicators increased c. 3800-4000 BP. True that curves of cultural plants are discontinuous in most of pollen diagrams what can be related with episodic agricultural activity. At the same time, animal husbandry was an important part of the subsistence economy. Agriculture became an important part of people's economy in the territory of Latvia about 4100-3800 years BP.Pollen grains of cultural plants are accompanied by different weeds in most of investigated sequences. Simultaneously, tools that most likely were used for tillage were discovered in the archaeological sites of Eini and Lagaza. The development of agriculture is strongly related to the spread of Corded Ware culture in the Estonian territory. Here, pollen grains of Cerealia, Hordeum and Triticum are common for most of investigated lake and bog sediment sections. The beginning of the Bronze Age coincides with increasing representation of herbs in pollen diagrams. These changes could be related to development of open, forest-free areas. The osteological material discovered in Bronze Age sites suggests an increasing importance of cattle breeding for local inhabitants. The occurrence of continuous Cerealia curves in pollen diagrams suggests improving agriculture. The poor palaeobotanical data characterise the Bronze Age economy in the Latvian territory. Grains of cereals (Hordeum and Triticum) and weeds (Stellaria, Rumex acetosella) were discovered in hillforts and settlements during archaeological excavations. An increase in intensity of human impact on environment occurs during the Bronze Age in the Estonian territory, where appearance of rye (Secale cerealia) pollen suggests the introduction of a new agricultural system. The palaeobotanical data suggest the introduction and spread of a pastoral economy starting in the Late Atlantic or Middle Neolithic in the East Baltic. The earliest signs of agriculture came into being during the Late Atlantic. The rise in the farming economy in the East Baltic coincides with the second half of the Bronze Age and onwards. [From the publication]

ISSN:
0207-8694; 2538-6514
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/15416
Updated:
2017-10-02 15:41:13
Metrics:
Views: 81    Downloads: 12
Export: