Tarmės ribų problema leksikos aspektu

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Tarmės ribų problema leksikos aspektu
In the Book:
Summary / Abstract:

LTŠiame darbe bandoma nusakyti, koks geografinis leksikos pasiskirstymas išryškėja iš Lietuvių kalbos atlaso (LKA) ir Lietuvių kalbos žodyno (LKŽ) medžiagos, kaip tas pasiskirstymas atsispindi Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (DLKŽ), kokiais principais remiantis apibrėžiamos arealo ribos tarmių žodynuose. Iš LKA žemėlapiai rodo, kad pagal žodžių geografiją galima skirti ne tik aukštaičių – žemaičių, bet ir rytų – vakarų ir šiaurės – pietų leksikos vartojimo ribas, pvz.: pagal rytų – vakarų kryptį skiriasi anties patino (rytuose – įvairūs zelzino variantai, vakaruose – gaigalas), vežimo rato stipino (rytuose – stipinas, vakaruose – špykis, špicas ir pan.) ir kiti pavadinimai; šiaurės – pietų leksikos skirtumus rodo kailinių pavadinimai (šiaurėje – kailiniai, pietuose – skranda, burka), spragilo buožės (šiaurėje – galva, įvairūs šaknies sprag- variantai, pietuose – buožė) ir kitų buityje vartojamų daiktų įvardijimai. Tai kelia klausimą, ar nevertėtų DLKŽ ir rengiamame Bendrinės lietuvių kalbos žodyne tiksliau apsibrėžti žodžių geografijos sutrumpinimus. DLKŽ neretai pateikiamas žodis neturi tarmę nurodančios pažymos, nors LKŽ medžiaga rodo aiškų jo paplitimo plotą, pvz.: kiuksėti – DLKŽ 1. tarm. žagsėti, kukčioti, gaikčioti; 2. tarm. kauškinti. LKŽ medžiaga rodo, kad abi reikšmės žinomos tik vakarų aukštaičiams, todėl jas derėtų pažymėti tikslesne pažyma. Tarminių žodynų autoriai ne visada tiksliai nusako arealą, iš kurio pateikiama medžiaga, daug kur neįdedami žemėlapiai. Tai apsunkina gretinamuosius leksikos tyrimus [Iš leidinio]

ENThis paper presents the geographical distribution of lexis in the Atlas of Lithuanian Language (ALL) and the Dictionary of Lithuanian Language (DLL) and examines how this distribution is reflected in the Dictionary of Modern Lithuanian Language (DMLL), and it also identifies the rules used to set area limits in dialect dictionaries. ALL maps indicate that according to word geography not only Aukštaitian–Žemaitian, but also Eastern–Western and Northern–Southern limits of lexis usage may be distinguished. For instance, along the Eastern–Western area, names for the following words differ: male duck (in the East - various variants of the word zelzinas are used; in the West - gaigalas), cartwheel radius (in the East - stipinas; in the West - špykis, špicas), etc.; the differences between the Northern and Southern lexis are illustrated by the name for a fur coat (in the North - kailiniai, in the South - skranda, burka), names of household items, e.g. flail head (in the North - galva and various words with the root sprag-, in the South - buožė), and etc. Therefore, in DMLL and in the Dictionary of Standard Lithuanian Language the abbreviations that indicate word geography could be more specific. DLL refers to the area of word distribution, but the words in DMLL do not have dialectal references. For example, the word kiuksėti in DMLL 1. vernacularisms žagsėti, kukčioti, gaikčioti; 2. vernacularism kauškinti. DLL indicates that both meanings are known only by the Western-Aukštaitians, therefore, more explicit references should be provided.

ISBN:
9986931851
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/1497
Updated:
2013-04-28 15:29:59
Metrics:
Views: 10