Pažaislio bažnyčios choro patalpos dekoras

LTStraipsnyje analizuojamas Pažaislio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios choro patalpos dekoras (22 freskos ir stiuko lipdiniai). Remiantis archyviniais dokumentais ir literatūriniais šaltiniais norima atskleisti daugiasluoksnę kamaldulių vienuolių choro patalpos dekoro kaip vientiso kūrinio, kuriame lygiagrečiai plėtojamos trys pagrindinės Jėzaus, Marijos ir atsiskyrėlių temos ikonografinę programą; taip pat parodytas šio dekoro ryšys su visa Pažaislio vienuolyno dekoro idėjine programa. Choro interjero dekorą galima skaidyti į tris lygmenis: lubų skliautą, paskliautes ir sienas. Nors šioje dekoro programoje lygiagrečiai plėtojamos kelios temos, pagrindinė vieta joje skirta Švč. Mergelei Marijai. Jos tema čia vystoma visuose trijuose lygmenyse. Žemiškajam Dievo Motinos gyvenimui pavaizduoti skirtos sienos ir paskliautės. Šiaurinės paskliautės freskoje nutapytas Mergelės Marijos gimimas, o priešpriešinės pietinės paskliautės freskoje - jos mirtis, t. y. viduriniame lygmenyje fiksuojami svarbiausieji Dievo Motinos gyvenimo įvykiai. Choro interjeras turėjo padėti dvasiai atsiverti amžinybės pojūčiui, o visas vidaus dekoras - stebinti savo grožiu. Choro patalpa - pati šviesiausia patalpa bažnyčioje, o kuriant sakralią erdvę šviesa itin svarbi. Šioje patalpoje erdvės statmenišką kilimą pabrėžia šviesus skliautuotų lubų dekoras. Abi tas interjero dalis, viršutinę ir apatinę, skyrė puošnus medinis, veikiausiai smarkiai išsikišęs karnizas. Ši vizuali riba tarp "šiapus" ir "anapus" nedarkė erdvės vientisumo; priešingai, čia ji kvietė susimąstyti apie tos ribos sąlygiškumą.Reikšminiai žodžiai: Pažaislis; Pastatai (statiniai; Namai); Kulto; Bažnyčios; Vienuolijos; Kamalduliai; Menas; Religinis; Sakralinė; Sieninė; Freskos; Chorai; Lipdymas; Stiukas; Pažaislis; Cloisters; Churches; Monks; Frescoes; Choir; Stucco.

ENThe article analyzes the decorations of the choir room of the church of visitation of the Blessed Virgin Mary in Pažaislis (22 mural paintings and stucco mouldings). Referring to archive documents and literary sources attempts are made to reveal the multilayered iconographic programme of decorations of the choir room as an integral piece, in which three main subjects, i. e. Jesus, Mary and hermits are developed in parallel and the relation between the decoration and the entire ideological programme of decoration of the Pažaislis convent is shown. The inside decoration of the choir room can be divided into three levels: ceiling arcs, under-arcs and walls. Although several subjects are developed in parallel in the said decoration programme, the main position in it is dedicated to Blessed Virgin Mary. The subject is developed on three levels. The walls and under-arcs are dedicated for depiction of the earthly life of the Mother of God. The birth of the Blessed Virgin Mary is painted on the fresco on the Northern under-arc and her death is depicted on the painting of the opposite Southern under-arc, while on the middle level the most important events of life of the Mother of God are presented. The interior of the choir was intended for helping the soul to open to the feeling of eternity and the entire inside decoration was intended to astonish with its beauty. The choir room is the lightest room in the church, as the light is especially important when creating a sacral space. The perpendicular ascent of the space in the room is emphasized by the light decoration of the arced ceiling. Both parts of the interior, i. e. the upper and the lower, were divided by an ornate wooden, most likely protuberant cornice. Such visual boundary between “this side” and “the other side” did not hinder the integrity of the space; on the contrary, it invited to contemplate on the convention of the said boundary.