Social construction of entering clienthood in gerontological social work : disertacija

LTStudijos tikslas buvo atskleisti gerontologinio socialinio darbo diskursą Lietuvoje, remiantis gerontologijos srityje dirbančių socialinių darbuotojų pasakojimais apie žmonių, kuriems jie teikia paslaugas tapimo klientu procesą. Socialinio konstravimo perspektyva sudarė teorinį šios studijos pagrindą. Buvo laikomasi prielaidos, kad socialinio darbo profesija yra socialinis konstruktas, kuris gali būti svarstomas kaip diskursas, apibrėžiantis kas yra klientas, kas yra socialinis darbuotojas ir kokiomis taisyklėmis yra grindžiama jų tarpusavio sąveika. Tyrimo duomenis sudarė 20 tyrimo interviu, užrašyti pokalbių su penkiais socialiniais darbuotojais, dirbančiais gerontologijos srityje metu. Aktyvaus interviu metodas buvo naudojamas siekiant atskleisti prasmes, kurias socialiniai darbuotojai priskiria savo profesinei patirčiai. Atlikus teorinę atranką iš interviu išrašų buvo atrinktos ištraukos, kuriose atvirai ar numanomai buvo išreikštas tapimo klientu procesas. Atliekant analizę, buvo naudota Foucault diskurso analizės pagrindu parengta Carla Willig šešių žingsnelių metodika.Socialinių darbuotojų, dirbančių gerontologijos srityje pasakojimų analizė atskleidė, kad visuose organizaciniuose kontekstuose (globos namuose, pagyvenusių žmonių dienos centre, paslaugų į namus įstaigoje) žmogaus tapimas klientu, traktuojant jį kaip objektą atitinkantį formalius reikalavimus užima pozicijas, kurios veda prie klientų priskiriamų „pilkos masės“ kategorijai. Paternalistinė praktika konstruoja „gero“ kliento kategoriją. Kliento kaltinimas kuria „blogo“ kliento kategoriją. Tyrimas atskleidė tendenciją simuliuoti formalius tapimo klientu reikalavimus, pateiktus oficialiuose Lietuvos dokumentuose. Prieštaravimas tarp institucinės kontrolės ir asmeninės autonomijos dominavo ilgalaikę globą teikiančių įstaigų darbuotojų praktikoje. Resursų kontrolės priešpastatymas kliento poreikiams atsiskleidė pagalbą namuose teikiančios tarnybos ir dienos centro pagyvenusiems žmonėms socialinių darbuotojų praktikoje. [Iš leidinio]

ENThe aim of the study is to reveal the nature of gerontological social work discourse in Lithuania based on accounts by gerontological social workers about the process of entering clienthood. Contextual social construction is used herein as the theoretical background of the study. Theoretical assumption of the study is that social work as a profession is socially constructed and can be seen as a discourse which defines what a client is, what a social worker is and the rules for how they are to interact. The research material consists of 20 research interviews, conducted with five gerontological social workers in a processual manner. The method of active interviewing was used in disclosing meanings which social workers prescribe to their professional experience. By `theoretical sampling‘ from the total content of transcripts were selected excerpts of interviews in which explicitly or implicitly entering clienthood have been presented. For the analysis of constructions of entering clienthood six stages of Foucauldian Discourse analysis developed by Carla Willig were applied. The analysis reveals that in all the organizational settings within discursive formations of entering clienthood, a client is positioned by objectification discursive practice which produces the discursive category of “grey mass” clienthood. Paternalism generates “good” clienthood category while “goodness’ is specified in personal and impersonal ways. Blaming a client generates “bad” clienthood category presenting client in personal way or impersonally.The analysis reveals that in all the organizational settings within discursive formations of entering clienthood, a client is positioned by objectification discursive practice which produces the discursive category of “grey mass” clienthood. Paternalism generates “good” clienthood category while “goodness’ is specified in personal and impersonal ways. Blaming a client generates “bad” clienthood category presenting client in personal way or impersonally. The study reveals the tendency to simulate formal requirements of entering clienthood presented into official documents of Lithuania in all the service provision settings. Contradiction between institutional control and personal autonomy dominates in a permanent care setting. Control of resources versus client needs is the dominant contradiction in home help services and in day care settings. [From the publication]