Morfologinio daugiareikšmiškumo tipologija

LTStraipsnyje pristatomas ir apibrėžiamas morfologinis daugiareikšmiškumas, automatiniu būdu morfologiškai anotuotame tekstyne nustatyti ir iki šiol nenagrinėti pagrindiniai morfologinio daugiareikšmiškumo tipai bei rūšys. Morfologinis daugiareikšmiškumas – nauja tyrinėjimo sritis, todėl straipsnyje iškilo būtinybė apsibrėžti pagrindinius terminus. Morfologinis daugiareikšmiškumas – tai reiškinys, kuriam priskiriamos kaitomos ir nekaitomos, skirtingų ir tų pačių kalbos dalių, tam tikromis formomis, prozodiniais elementais besiskiriančios ir visiškai sutampančios žodžių formos ar žodžiai. Automatiniu būdu morfologiškai anotuotame tekstynėlyje apie 40 proc. formų yra daugiareikšmės. Pateikta klasifikacija pagal kalbos dalių sutapimus: skirtos kaitomų, nekaitomų bei tik nekaitomų kalbos dalių homoformos. Pačios dažniausios yra kaitomų kalbos dalių homoformos. Smulkiau išnagrinėtos ir aprašytos 42 pagrindinės morfologinio daugiareikšmiškumo rūšys. Didžioji dalis (33) rūšių priskirta kaitomų kalbos dalių homoformoms, 8 rūšys apima kaitomų ir nekaitomų kalbos dalių sutapimus. Pati dažniausia, bet mažiausia įvairove pasižymi nekaitomų kalbos dalių homoformų rūšis. Straipsnyje apibrėžta morfologinio daugiareikšmiškumo tipologija nėra galutinė.Reikšminiai žodžiai: Tekstynų lingvistika; Kompiuterinė lingvistika; Morfologinis daugiareikšmiškumas; Corpus linguistics; Computational linguistics; Morphological ambiguity.

ENThe article deals with morphological ambiquity, a type of linguistic ambiquity which was analysed in the automatically morphologically annotated corpus of the Lithuanian language. The corpus with morphological tags has shown a large ambiquity of the language: about 40 percent of word forms are ambiguous. In Lithuanian liguistics, traditionally the greatest attention has been devoted to lexical homonyms. Other levels of ambiquity have not been analysed. For this reason it was necessary to define the main terms and classification of morphological ambiquity. Forty-two main subtypes of morphological ambiquity were defined and analysed. These subtypes were distributed according to their part-of-speech characteristics. The homoforms were most frequent in non-inflected parts of speech and in the case of syncretism of nouns, pronouns, participles and numerals. [From the publication]