Keli sakmių ir papročių sąveikos atvejai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Keli sakmių ir papročių sąveikos atvejai
In the Journal:
Tautosakos darbai [Folklore Studies]. 2000, 20, p. 43-52
Keywords:
LT
Sakmės; Papročiai.
EN
Fairy stories; Customes.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje siekiama apčiuopti folkloro, etnografinės ir archeologinės medžiagos tarpusavio sąsajas bei nusakyti jų pobūdį. Jonas Balys, remdamasis Antti Aarne's pasakų klasifikavimo ir siužetų tipų sudarymo principais, suklasifikavo mitologines sakmes pagal kūriniuose vaizduojamus mitinius personažus. Šios klasifikacijos pagrindu Bronislava Kerbelytė sudarė Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogo kartoteką. Čia mitologinių sakmių siužetai grupuojami pagal žmogaus elgesį susidūrus su tam tikra mitine būtybe, išskiriami struktūriniai-semantiniai sakmių tipai ir konkrečių siužetų tipai. Tai leidžia atskleisti mitologinių sakmių ryšius ne tik su tikėjimais, bet ir su papročiais. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti su mirtimi susijusių tikėjimų, laidotuvių papročių ir kelių sakmių (mitologinių sakmių, pasakojimų ir legendos), kuriuose vaizduojamos laidotuvių apeigos, tarpusavio ryšį bei nusakyti jo pobūdį. Atskleidusi sakmės teksto, tikėjimo bei papročio struktūros ypatumus, straipsnio autorė pademonstravo sakmių, papročių bei tikėjimų lyginimo galimybes. Paaiškėjo, kad, pirma, sakmės gali padėti interpretuoti archeologinius radinius - teikti informacijos apie senų senovėje atliktų paprotinių veiksmų ir juose panaudotų objektų paskirtį. Antra, sakmių tekstų lyginimas su lietuvių ir kaimyninių tautų papročiais leidžia spręsti apie kūrinio siužeto detalių dėsningumą. Trečia, lietuvių pasakojimų ir legendos lyginimas su kaimyninių tautų laidotuvių papročiais leidžia daryti prielaidą apie analogiškų lietuvių papročių buvimą ir jų virtimą smerktinomis jaunimo išdaigomis.

ENThe article makes attempts to grope the interrelations between folklore, ethnographic and archeological materials and state their character. Jonas Balys, referring to Antti Aaarne’s tales’ classification and storyline type formation principles, classified mythological stories according to presented mythical characters. On the basis of the classification Bronislava Kerbelytė compiled the catalogue of Lithuanian storytelling folklore. Mythological storylines are grouped in terms of behaviour of man facing a certain mythological creature, structural – semantic types of stories and types of specific storylines are distinguished, which provides a possibility to reveal the relations between mythological stories with both beliefs and traditions. The article attempts to reveal the interrelation between the beliefs, related with death, burial traditions and several mythological stories, tales and legends, depicting burial rituals and state the character of such interrelation. Upon revealing the peculiarities of the story text structure, belief and tradition, the author of the article demonstrates the possibilities of comparison of stories, traditions and beliefs. It appeared that, first of all, stories can help to interpret archeological findings – i. e. provide information on the purpose of ritual actions, performed in the ancient times and the objects, used in such rituals. Second, the comparison of the stories texts with Lithuanian and neighbouring nations’ traditions provides a possibility to discuss the regularity of the storyline details. Third, the comparison of Lithuanian stories and legends with the neighbouring nations’ burial traditions provides a possibility for an assumption on the existence of analogical Lithuanian traditions and their turning into reprehensible mischief of the youth.

ISSN:
1392-2831
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/12990
Updated:
2018-12-17 10:42:28
Metrics:
Views: 5    Downloads: 2
Export: