Ar lietuviški leksikologijos terminai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Ar lietuviški leksikologijos terminai
In the Journal:
Žmogus ir žodis [Man and the Word]. 2002, 1, p. 18-21
Notes:
Reikšminiai žodžiai: Terminai; Terms.
Keywords:
LT
Terminai.
EN
Terms.
Summary / Abstract:

LTLietuvių leksikologijos terminija buvo ir yra kuriama trimis būdais: 1) terminais tampa bendriniai žodžiai (terminologizacija), 2) kuriami nauji terminai ir 3) terminai skolinami iš kitų kalbų. Arti pusės leksikologijos vienažodžių terminų yra tarptautiniai (jie eina ir sudėtinių terminų nariais). Kai kurių kalbininkų (Kazimieras Jaunius, Pranas Skardžius) bandymai lietuvinti terminus (etimologija -- kilmėmokslis, hibridas -- mišrūnas, mišruolis) nebuvo sėkmingi. Taigi lietuvių leksikologijos terminams būdinga savo, lietuviško, ir skolinto, tarptautinio, terminų ,,dvikalbystė" (daugiareikšmiškumas -- polisemija, vietovardis -- toponimas ir kt.) Tarptautinių terminų adaptacija lietuvių kalboje nevienoda. Vieni terminai savo forma sutampa su kitų kalbų terminais (metafora), kiti lietuvinami, pridedant galūnę, taigi išlaiko tarptautinę priesagą -izmas (archaizmas, eufemizmas), kuri kartais dedama ir prie lietuviškos šaknies (graik-izmas, prūs-izmas). Dar kiti šią priesagą keičia lietuviška -ybė (žargon-ybė). Visa tai rodo, kad lietuvių leksikologijos terminija dar negalutinai sunorminta. Kadangi lietuviški ir tarptautiniai terminai neturi esminių sinonimo požymių, tokias terminų poras derėtų vadinti dubletais.

ENLithuanian lexicology terminology was and is developed in three ways: 1) common words become terms (terminologization), 2) new terms are created and 3) terms are borrowed from other languages. About one half of one-word terms in lexicology are international (they are also members of compound terms). Attempts to made terms Lithuanian, made by certain linguists (Kazimieras Jaunius, Pranas Skardžius) (“etymology” – “kilmėmokslis”, “hybrid” – “mišrūnas, mišruolis”) were not successful. Therefore the “bilingualism” of the own, i. e. Lithuanian and borrowed, international terms is characteristic of the terms of Lithuanian lexicology (“polysemy” – “polisemija”, “toponym” – “toponimas”, etc.). Adaptation of international terms in the Lithuanian language is uneven. Some terms, according to their form, coincide with terms of other languages (“metafora”), others are made Lithuanian, by adding a flexion, therefore they retain the international suffix “-izmas” (“archaizmas”, “eufemizmas”), which is also sometimes added to a Lithuanian root (“graik-izmas”, “prūs-izmas”). Some replace the suffix by Lithuanian “-ybė” (“žargon-ybė”). All of the above shows that Lithuanian lexicology terminology is not yet finally developed. Since the Lithuanian and international terms do not have essential characteristics of a synonym, such pairs of terms should be called doublets.

ISSN:
1392-8600; 1822-7805
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/12816
Updated:
2018-12-17 11:00:55
Metrics:
Views: 27    Downloads: 4
Export: