Antraeilio pavadinimo atributiniai junginiai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Antraeilio pavadinimo atributiniai junginiai
In the Journal:
Žmogus ir žodis [Man and the Word]. 2001, 1, p. 10-15
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
apozicija; atributinis junginys; tikrinis daiktavardis; prepozicija
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje bandoma išsiaiškinti, kuo ypatingi žodžių junginiai; ar visi antraeilio pavadinimo žodžių junginiai sudaro tikrus atributinius junginius. Taip pat straipsnio autorė nagrinėja atributinio dėmens (priedėlio) nustatymo kriterijus, įvairius antraeilių atributinių junginių dėmenų santykius, raiškos priemonių konkurenciją. Medžiaga straipsniui surinkta iš įvairių lietuvių autorių tekstų ir iš periodikos. Darbe taikomas aprašomasis analizinis metodas, derinant semantinę, formaliąją bei paskirties sakinyje tiriamųjų junginių analizę. Straipsnio autorės nuomone, antraeilio pavadinimo žodžių junginiai yra tam tikra atributinių junginių rūšis ir nagrinėtini skyrium nuo nusakomųjų atributinių junginių. Tikrieji antraeilio pavadinimo junginiai yra tie, kurių atributo vieta -- prepozicija pagrindinio dėmens atžvilgiu (išskyrus kelias išimtis). Kalbamųjų žodžių junginių pagrindinis dėmuo -- dažnai tikrinis daiktavardis. Apozicija taip pat eina daiktavardis. Atributas (apozicija), išreikštas atitinkamu daiktavardžiu, nurodo antrąjį žmogaus, kitos gyvos būtybės ar daikto vardą. Tai gali būti profesija (siuvėjas Šimkūnas), pareigos ar mokslo, pedagoginis laipsnis (seniūnas Dauba, docentas Valatka), giminystės ryšys (brolis Jonas), tautybė (rusai mokslininkai), socialinė padėtis, luomas (tarnaitė Ieva), didesnės daiktų klasės konkretesnis pavadinimas (žurnalas "Moteris") ir kt. Apozicija savo sintaksine funkcija dubliuoja pažymimąjį žodį, bet leksinės reikšmės atžvilgiu yra pajungta pažymimajam dėmeniui, nes iškelia jo tam tikrą požymį.

ENThe secondary name phrases are a peculiar kind of attributive phrases. An attribute (apposition) expressed by a correlated noun, indicating a secondary name to a person or thing, which may be profession (siuvėjas Šimkūnas), a post or degree (seniūnas Dauba, docentas Valatka), kinship (brolis Jonas), nationality (rusai mokslininkai), social position (tarnaitė Ieva), a name of a broader class of things to the principal, more concrete name (žurnalas „Moteris"). The apposition partly reiterates the function of the qualifying word, but simultaneously indicates its feature. [From the publication]

ISSN:
1392-8600, 1822-7805
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/12767
Updated:
2018-12-17 10:51:37
Metrics:
Views: 16    Downloads: 4
Export: