Futurological landscape scenarios: AI projections and the visions of art photography
LTStraipsnyje analizuojami DI (dirbtinio intelekto) ir fotografijos meno kuriami futurologiniai kraštovaizdžio scenarijai, aptariant DI potencialą prognozuoti civilizacijos ateitį ir menininkų vaizdinijoje gimstančius naujus pasaulius, kuriuose žmogus netenka galios, o gal net išnyksta. Progresuojant algoritminėms technologijoms įtakos kultūrai ribos tarp DI (dirbtinio intelekto) ir ŽI (žmogaus intelekto) nyksta, plečiasi bendros interesų realizavimo kūrybinės zonos, todėl lyginamoji analizė yra aktuali atidesniam žvilgsniui į vizionierių kūrybą. Interpretuojant Lietuvos menininkų Vitalijaus Butyrino (1947-2020), Audros Vau (Audronės Vaupšienės, g. 1970), Elenos Grudzinskaitės (g. 1987) ir DoDa (Dovilės Dagienės, g. 1981) kūrinius remiamasi Francescos Ferrando ir Rosi Braidotti posthumanizmo teorijomis. Posthumanistinio kraštovaizdžio vizualizavimas niveliuoja antropocentrizmą, ontologiškai neutralizuoja žmogaus dominavimą Žemėje ir gamtoje, skatina apmąstyti (įsivaizduoti) ateitį. Pagrindiniai žodžiai: kraštovaizdis, futurologiniai scenarijai, dirbtinis intelektas (DI), fotografijos menas, vizionieriai, civilizacijos ateitis, posthumanizmas.
ENThis article analyzes the futuristic landscape scenes being created by artificial intelligence (AI) and art photography, discussing Al’s potential to predict the future of civilization and the new worlds being born in the imagination of ar lists in which humans lose their power and perhaps even vanish. As the influence of the culture of algorithmict ichnology progresses, the boundaries between AI and II (human intelligence) are beginning to fade and shared creative zones for the realization of interests expand, thus a comparative analyzis is relevant for a more detailed look at visionary creative work. This article interprets the works of Lithuanian artists Vitalijus Butyrinas (1947-2020), Audra Vau (Audronė Vaupšienė, b. 1970), Elena Grudzinskaitė (b. 1987) and DoDa (Dovilė Dagienė, b. 1981) based on the posthumanist theories of Francesca Ferrandо and Rosi Braidotti. Keywords: landscape, futurological scenarios, artificial intelligence (AI), art photography, visionaries, the future of civilization, posthumanism.
- Autografų kolekcionavimas šiandienos Lietuvoje. Knygotyra 2015, 65, 291-309.
- Bibliofilija kaip asmenybės raiška: Kazio Varnelio biblioteka. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2008. 271 p.
- Bibliofilo bibliotekos katalogas. Knygotyra 2002, 38, 27-46.
- Creating altreality: the sovietization of Lithuanian photography. Vilnius : Lithuanian Culture Research Institute, 2021. 416 p.
- Kazio Varnelio bibliotekos komplektavimas: specifika, būdai, šaltiniai. Knygotyra 2005, 45, 38-67.
- Knygos nuosavybės ženklas kaip knygos bibliofilinės vertės rodiklis (Kazio Varnelio bibliotekos pagrindu). Knygotyra 2004, 42, 9-24.
- Lietuvos gamtovaizdžio fotografija antropoceno epochoje: ideologiniai ir estetiniai aspektai. Acta Academiae Artium Vilnensis 2024, 113, Amžiaus samRata ir raiška kultūroje, 154-184.
- Lietuvos šiuolaikinės bibliofilijos tyrimų galimybės. Knygotyra 2003, 41, 32-43.
- Lithuanian landscape photography of the 20th century: place towards space. Meno istorija ir kritika 2023, 19, 15-30.
- Martyno Mažvydo bibliofilų klubas atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Knygotyra 2002, 38, 147-163.
- Pradinių klasių mokytojų požiūris į etninės kalbos (tarmės) vartojimą pradinėje mokykloje. Tiltai 2011, 3 (56), 181-189.
- Senųjų asmeninių Lietuvos bibliotekų tyrimai: "status quo". Atminties institucijų rinkiniai. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012. P. 33-65.
- Universiteto studentų santykis su tautos dvasinio paveldo vertybėmis - tautinio tapatumo išlaikymo pamatas. Kultūrų dialogas ir asmenybė. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2010. P. 225-239.
- Vilniaus universiteto profesorės Audronės Glosienės (1958-2009) knygotyrinis palikimas. Knygotyra 2023, 81, 203-233.
