Juodonių piliakalnio gyvenvietė. Chronologiniai ir struktūriniai pokyčiai

LTIlgą laiką orientuojantis etninės istorijos tyrinėjimų kryptimi, daugiausia duomenų sukaupta apie laidojimo paminklus, o žinios apie I tūkstantmečio po Kr. ūkinės veiklos erdves minimalios. Medžiagos gausa ir neišsemtos jos naudojimo galimybės paskatino dar kartą grįžti prie gyvenvietės ir jos istorijos. Šio straipsnio tikslas yra ne ankstesnių darbų kritika, bet kai kurių teiginių korekcija ir naujų prielaidų, pagrįstų tais pačiais šaltiniais (individualiais dirbiniais), pristatymas. Patikslinus dirbinių chronologiją ir juos suskirsčius į 3 chronologines grupes: (a: VI a. pab.-VII a. vid.), (b: nuo VII a.) ir (c: IX-X-XIII a.), radinių vertikalaus pasiskirstymo dėka paaiškėjo kultūrinio sluoksnio formavimosi eiga, kurią galima suskirstyti į 3 etapus: (A), (B-C) ir (C). Pagal charakteringiausias dirbinių grupes ir horizontalaus paplitimo bruožus buvo išskirta įvairių nenuoseklių žmonių veiklos zonų pietinėje, centrinėje ir šiaurinėje gyvenvietės dalyse. Pakartotinė Juodonių piliakalnio ir gyvenvietės medžiagos revizija atskleidė nenuoseklią gyvenimo paminklo apylinkėse raidą. Pakoregavus kai kurių paminklo dirbinių chronologiją paaiškėjo, kad gyventojams apleidus piliakalnį I tūkstantmečio pirmajame ketvirtyje, papėdėje buvo apsigyventa ne iš karto. Veikla piliakalnio papėdėje atsinaujino VI a. pabaigoje, kai prasidėjo kokybiškai naujas papėdės gyvenimo etapas, ypač suintensyvėjęs VEGA laikotarpiu ir trukęs iki pat XIII a. pabaigos.

ENWith a long-lasting orientation towards the direction of examination of the ethnic history, the most significant amount of data was collected on the burial monuments and the knowledge of the areas of the economic activities of the 1st millennium B. C. is still minimal. The abundance of the materials and the inexhaustible possibilities of the use of the materials encouraged to return to the settlement and its history one more time. The article aims not at the criticism of the previous studies, but rather at the correction of certain statements and presentation of the new prerequisites, based by the same sources (individual articles). Upon clarification of their chronology and dividing them into three chronological groups – Group A: the end of the 6th – the middle of the 7th century, Group B: from the 7th century and Group C: 9th – 10th – 13th centuries, thanks to the vertical distribution of the findings, the process of the cultural formation of the layer was identified, which may be divided into three phases: (A), (B-C) and (C). In terms of the most characteristic groups of articles and the traits of their horizontal spread, different inconsistent zones of human activities were distinguished in the Southern, Central and Northern parts of the settlement. A repeated revision of the materials, provided by the mound and settlement of Juodonys, revealed the inconsistent development of the life in the area of the said monument. Upon correction of the chronology of certain articles of the monument, it appeared that, after the residents abandoned the mound in the first quarter of the 1st millennium, it took a while since new residents inhabited the base. The human activities on the base of the mound recommenced at the end of the 6th century with the start of a new phase of life on the base, which especially intensified during the VEGA period and lasted till the end of the 13th century.