Tarpukario lietuviškieji kryžiai

Rinkinys:
Sklaidos publikacijos / Dissemination publications
Publikacijos rūšis:
Knygų dalys / Parts of the books
Kalba:
  • Lietuvių kalba / Lithuanian
  • Anglų kalba / English
Antraštė:
Tarpukario lietuviškieji kryžiai
Kita antraštė:
Lithuanian crosses of the interwar period
Knygoje:
Lietuvių kryždirbystė. P. 110-125.. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2024
Santrauka / Anotacija:

LTLietuvos Respublikos nepriklausomybę 1918 m. lietuviai, ypač inteligentija, pasitiko su nuostata, kad meninių formų, tinkamų išreikšti tautinį tapatumą, reikia ieškoti liaudies mene - daugiausia tekstilės raštuose ir tradicinių medinių memorialinių paminklų (kryžių, koplytstulpių, stogastulpių, koplytėlių) ornamentikoje. Į drožiniais dekoruotus medinius kryžius, kiek rečiau - į ornamentuotus kaltinius kryžius, imta žiūrėti kaip į geriausiai nacionalinį charakterį ir likimu atspindinčius liaudies kūrinius. Lietuvos Respublikos gyvavimo metais (1918-1940) intensyviai plėtota kryždirbystės, suvoktos kaip ypatingos liaudies meno srities, atskleidžiančios ne tik religinį, bet ir nacionalinį kultūros savitumą, samprata. Vienas įtakingųjų ir populiariųjų XX a. pirmosios pusės Lietuvos dailininkų, visuomenės veikėjų Antanas Žmuidzinavičius, pats fiksavęs įvairių Lietuvos vietovių kryžius, jų dekoro fragmentus, sukūrė kūrinių, kuriuose kryžiai - šalies, tautos atributai. Valstybės atkūrimo priešaušryje -1913 m. jo nutapytame, bundančios Lietuvos idėją įkūnijančiame paveiksle „Regėjimas" tradicinės kryždirbystės objektai iškilo kaip skausmingos Lietuvos praeities ženklai.

ENIn 1918, Lithuanians, particularly the intellectuals, embraced the independence of their republic with the conviction that artistic expressions reflecting national identity should be drawn from folk art, mostly textile patterns and the ornamentation found in traditional wooden cross-crafting monuments such as crosses, column shrines, roofed pillar-type crosses, and shrines. Wooden crosses adorned with carvings came to be revered as quintessential folk creations, symbolizing the essence of the national character and historical journey. Throughout the existence of the Republic of Lithuania (1918-1940), the notion of cross-crafting was intensely developed as a distinct facet of folk art, highlighting not only its religious significance but also its national cultural specificity. Antanas Žmuidzinavičius, one of the most prominent and popular Lithuanian artists and public figures of the first half of the 20th century, extensively depicted crosses and their decorative elements from various regions of Lithuania in his drawings from nature, creating works that encapsulated the spirit of the nation through crosses. In his painting The Vision, created in 1913, on the cusp of Lithuania’s impending statehood restoration, traditional cross-crafting motifs emerge as poignant symbols of the nation’s history.

Mokslo sritis:
Nuoroda į įrašą:
https://www.lituanistika.lt/content/1182
Atnaujinta:
2026-10-15 14:32:22
Metrika:
Peržiūros: 24    Atsisiuntimai: 1
Eksportas: