LTLietuvos gyventojai, be abejonės, ir užsienio svečiai, keliaudami po šalį, dažnai pakelėse, sodybose, miestelių aikštėse, bažnyčių šventoriuose pastebi rymančius puošnius kryžius, grakščius stogastulpius, solidžius koplytstulpius, nedideles koplytėles. Šie kryždirbystės paminklai jau ne vieną šimtmetį yra neatsiejama lietuviško kraštovaizdžio dalis. Besidomintys šia išraiškinga liaudies meno sritimi neretai yra vartę albumus, leidinius, pristatančius visos Lietuvos ar atskirų regionų, apskričių ar vietovių kryždirbystę, susipažinę su XIX–XX a. pradžios, vėlesnių ir dabartinių kryždirbių kūryba. Plačiajai visuomenei Lietuvos kryždirbystė labiau pažįstama kaip meninė raiška, o jos istorinė raida yra žinoma ir įsisąmoninta dar gana menkai. Lietuvos kultūros tyrimų instituto Sakralinio meno paveldo skyriaus mokslininkės, tyrinėjančios kryždirbystės paveldą, parengė šį dvikalbį (lietuvių ir anglų kalbomis) leidinį, kuriame populiariai pristato visuomenei aktualias temas, aprėpiančias lietuvių kryždirbystės raidą nuo jos užuomazgų iki šių dienų realijų. Skaitytojai supažindinami su ankstyviausiais kryžių paminėjimais Lietuvoje XVI a., tradicijos išplitimu XVIII–XIX a., XX a. pradžioje pradėtais kryždirbystės tradicijos tyrimais, paminklų formų klasifikacija, paminklų statybos paskatomis ir priežastimis, kryždirbystės amato specifika, unikalaus kryždirbio ir dievdirbio Vinco Svirskio kūryba, apžadų kalnelių susidarymo aplinkybėmis, Kryžių kalno istorija, kryžiaus-karavyko kilme ir paplitimu Lietuvoje, tarpukariu subrandinta „lietuviško“ kryžiaus idėja, kryždirbystės sovietmečiu ir išeivijoje ypatybėmis, jos raida po 1990 m. [p. 6].
ENTravellers in Lithuania, both residents and foreign visitors alike, often find themselves captivated by ornate crosses, elegant roofed pillars, solemn column shrines, and small wayside shrines scattered at roadsides, homesteads, town squares, and churchyards. Over several centuries, these monuments of cross-crafting have woven themselves seamlessly into the fabric of Lithuanian landscape. Those intrigued by this rich domain of folk art may already have perused albums and publications showcasing cross-crafting across Lithuania. Yet, despite this widespread appreciation for its artistic merit, the historical evolution of Lithuanian cross-crafting remains a relatively uncharted territory. To address this gap, researchers from the Sacral Art Heritage Department of the Lithuanian Culture Research Institute have prepared this bilingual Lithuanian-English publication. Readers are guided through a comprehensive journey, starting with the earliest references to crosses in 16th-century Lithuania, followed by the proliferation of this tradition during the 18th and 19th centuries, the beginning of research into the cross-crafting tradition in the early 20th century, a classification of monument forms. It also delves into the distinct characteristics of this craft, with a spotlight on the work of the unique cross-crafter and god-maker Vincas Svirskis, as well as the circumstances that led to the formation of the hillocks of vows, the history of the Hill of Crosses, the origins of the Caravaca cross, the conception of the idea of the “Lithuanian” cross in the interwar period, the complexities of cross-crafting during the Soviet era and within the Lithuanian diaspora, and the evolution of this tradition after the restoration of independence in 1990. [p. 7].