Gyvūnų garsus reiškiantys šakniniai veiksmažodžiai lietuvių ir latvių kalbose

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Gyvūnų garsus reiškiantys šakniniai veiksmažodžiai lietuvių ir latvių kalbose
Alternative Title:
Root Verbs Denoting Animal Sounds in Lithuanian and Latvian Languages
In the Journal:
Tiltai. Priedas. 2005, Nr. 26, p. 161-169
Keywords:
LT
Latvių kalba; Veiksmažodis; Šakniniai veiksmažodžiai; Gyvūnai; Garsai (lingvistika).
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje tiriami lietuvių ir latvių kalbų šakniniai gyvūnų garsų semantinės grupės (GG) veiksmažodžiai siekiant nustatyti jų semantikos, morfologinės, foneminės struktūros specifiką bei tikėtiną bendrą leksikos sluoksnį. Remiantis žodynų duomenimis nustatyta, kad bendrinėje lietuvių kalboje yra apie 100, bendrinėje latvių kalboje – arti 30 GG veiksmažodžių. Tarmėse tokių žodžių daugiau: tirta apie 250 lietuviškų ir apie 100 latviškų žodžių. Semantinė analizė parodė, kad GG leksemų struktūroje ypač svarbi garso sukėlėjo sema, lemianti detalesnę GG semantinę klasifikaciją. GG leksemos klasifikuojamos į gyvulių, paukščių, vabzdžių semantinius pogrupius, iš jų abiejose kalbose gausiausi ir įvairiausi yra gyvulių garsų pogrupiai. GG sudaro labai vienalytę grupę morfologinės struktūros požiūriu. Didžiausioji abiejų kalbų GG veiksmažodžių dalis yra esamajo laiko ia-kamieniai, būtojo kartinio laiko ė-kamieniai, nedidelė dalis lietuvių kalbos veiksmažodžių yra intarpiniai / sta-kamieniai; latvių kalboje tokios struktūros esamojo laiko formų užfiksuota ypač mažai ir tik tarmėse. Abiejų kalbų GG veiksmažodžiams būdingos ilgojo, visai nebūdingos trumpojo vokalizmo šaknys; būdingos ,,sunkios“, t.y. daugiau negu du priebalsius turinčios šaknys. Abiejų kalbų tapačios ar labai panašios semantikos žodžiai turi labai panašios foneminės sandaros šaknis, ypač daug foneminių šaknies variantų. Tačiau tik labai nedidelė dalis GG veiksmažodžių galėtų būti bendri lietuvių ir latvių kalbų žodžiai. [Iš leidinio]

ENThe article presents a complex study of Lithuanian and Latvian root verbs, belonging to the semantic subgroup of animal sounds (AS). There has been no research where verbs indicating Lithuanian and Latvian sounds have been compared in terms of their semantics and/or formal structure. The purpose of the article is to determine the particular semantic, morphological and phonemic structures, and also a probable common source of the lexical items, of both languages. By referring to dictionaries, it is determined that there are about 100 verbs that denote animal sounds in contemporary Lithuanian language and Latvian has 4 times fewer such verbs. There are more such words in dialects of both languages. About 250 Lithuanian and about 100 Latvian verbs have been studied. Semantic analysis of AS verbs. Like the whole lexical system, AS can be split. AS are broken into smaller subgroups according to what kind of animal makes sound. So, the feature of what animal makes the sound is, on one hand, a uniting and, on the other hand, differentiating factor, influencing a more detailed classification of AS. In both Lithuanian and Latvian, AS lexemes are classified into: 1) animals’: a) dog sounds; b) cat sounds; c) pig sounds; d) horse sounds; e) cow and sheep sounds; 2) birds’: in Lithuanian this group is made of ~20 root verbs, while in Latvian of 7. The lexemes that define frog sounds are also used to define duck, cow or other birds’ sounds; and 3) insects. Morphologic analysis of AS verbs. Phonemic analysis of the roots of AS verbs. Etymologic analysis of AS words. [From the publication]

ISSN:
1648-3979
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/1173
Updated:
2018-12-17 11:33:46
Metrics:
Views: 92    Downloads: 6
Export: