Daiktavardžių linksnių adverbalizacija ir jų pateikimas "Lietuvių kalbos žodyne"

LTAdverbializacija, arba prieveiksmėjimas, apibrėžiama kaip "kitų kalbos dalių perėjimas į prieveiksmio kategoriją" (LKM: 204); naujausiuose lietuvių kalbos morfologijos darbuose - kaip "funkcinė prieveiksmių daryba", kai "dėl tam tikrų semantinių ir funkcinių aplinkybių įvairiį kalbos dalių formos, žodžių junginiai virsta prieveiksmiais" (Paulauskienė 1994: 380-381). [...] Rašant "Lietuvių kalbos žodyną" būtina apsispręsti, ar palikti linksniui jo statusą, ar pakelti jį į leksikos vieneto rangą ir laikyti jį prieveiksmiu. Žinoma, leksikos skaidymas (grupavimas) į klases (kalbos dalis) yra labai sudėtinga lingvistinė problema. Prieveiksmiai komplikuoja padėtį dar ir tuo, kad jie nėra formaliai apibūdinama leksikos klasė, ji tėra vienijama kategorinės veiksmo aplinkybės reikšmės, tiksliau tariant, to, kad prieveiksmiai charakterizuoja dinaminį (veiksmažodis) arba statinį (būdvardis) daikto požymį. [...] Tradicinėse gramatikose (pvz., LKM: 204), kuriose išvardijamos, apibrėžiamos ir iliustruojamos pavyzdžiais kalbos dalys, taip pat nėra didelių sunkumy aptarti prieveiksmėjimą. Sunkumai prasideda įtraukiant žodžius į tokį registrą, koks yra "Lietuvių kalbos žodynas", kur žodžiui reikia duoti morfologinę kalbos dalies pažymą. Pirmiausia reikėtų apžvelgti adverbializuotų daiktavardžių linksnių pateikimą LKŽ (1), antra, įvertinti jį (2) ir padaryti tam tikras išvadas (3). [Iš teksto, p. 142].

ENThe article deals with the lexicographical problem of adverbialization. The author presumes that only those substantival forms which cannot be related to declensional paradigm of corresponding substantive, must be given separate entries in the dictionary as adverbs. The possibility of having attributes (bėgo šuoliais - bėgo dideliais šuoliais) and the usual transformation that takes place in negative sentences (davė truputį - nedavė nė trupučio) show that spoken forms belong to the class of nouns and not to the one of adverbs.