Sociolingvistinis dabartinės šnekamosios lietuvių kalbos tyrimo aspektas

LT1. Naujoji ”Lietuvių kalbos tarmių ir jų saveikos tyrimo programa”. Lietuvių kalbos instituto ir Vilniaus universiteto dialektologai parengė ”Lietuvių kalbos tarmių ir jų sąveikos tyrimo programą” (toliau - ”Programą”), kurios tikslas - ”įvairiais požiūriais tirti visos Lietuvos vietos žmonių kalbą ir atskirų regionų kalbinę situaciją, atskleisti tarmių raidos polinkius, sąveiką, ryšius su kitomis - kaimynų - kalbomis ar jų tarmėmis” (iš ”Programos” pratarmės). [...] Šiame straipsnyje ir norėčiau atkreipti dėmesį į, ”Programos” sudarytą galimybę domėtis ne tik tradiciniu lietuvių dialektologijos objektu - senų kaimo žmonių kalba, - bet ir dar neįprastais, tačiau taip pat labai svarbiais objektais: tarmių atstovų prisitaikymu prie bendrinės kalbos ar kurio nors interdialekto, regioninių interdialektų, miestų kalbos ar kitų panašių kalbos atmainų radimusi ir kt. [Iš teksto, p. 190-191.

ENThe new ”Program of the investigation of the Lithuanian dialects and dialect contact” is compiled by the Lithuanian dialectologists (ed. K. Morkūnas). Aim of this article is to emphasize the usefulness of the sociolinguistic method in studying contemporary dialects. A lot of dialect contact studies in other countries is reviewed. The author’s conception of the contemporary spoken Lithuanian is presented. The processes of koineization, substratum interference, borrowing, code-switching, style shifting, etc. are discussed. Centering on idividual’s speech in its social context is resumed as the main sociolinguistic principle of the dialect contact investigation.