LTSimonas Daukantas yra rašąs bent keturis žodynus, kurių tik vienas, pats mažiausias (lotynų-lietuvių kalbų), buvo išspausdintas (Lhomond, 1838). Didžiausias iš jų, tas, kurio naujadarai nagrinėjami šioje studijoje, yra lenkų-lietuvių kalbų žodynas, rankraštis, parašytas į daugiau nei 2200 didelio formato puslapių (in folio, 3 tomai), turintis apie 56 tūkst. lenkiško registro žodžių. Greičiausia jis rašytas apie 1850-1856 m. Deja, šis žodynas nebuvo užbaigtas, ir tik apie 35 tūkst. lenkiškų vokabulų turi lietuviškus atitikmenis. Jis neturi antraštės, pavadinimo, titulinio lapo, tad sąlygiškai vadinamas didžiuoju S. Daukanto lenkų-lietuvių kalbų žodynu, sutrumpintai DLL. Rankraštis saugomas LKLIB F 1/SD 12. Tyrinėjant ši žodyną į akis krito daugybė naujadarų. S. Daukantas juos kūrė ištisomis "šeimomis", tas pats darybinis kamienas jam buvo pagrindas sudaryti keletą ar net keliolika naujadarų. Šitokia netikėta naujadarų gausa paskatino juos tirti darybiškai. Be darybinės jo naujadarų analizės, šioje studijoje profesionalus istorikas S. Daukantas šiek tiek atsiskleidžia ir platesniu aspektu - kaip kalbininkas normintojas, tuo metu dar nesukurtos visiems lietuviams bendros kalbos kūrėjas [p. 135].
ENOn the ground of the Lithuanian Dictionary (vol. 1-14) and its card indexes about 3800 Lithuanian new formations were counted in the great Polish-Lithuanian Dictionary (1850-1856) of S. Daukantas: over 2000 suffixal ones, about 900 compounds, about 800 prefixal and about 80 inflexional. Although S. Daukantas based himself upon living language, yet his individual system of word-formation is looser than that of the living language: the influence of Polish prototype is evident, there are even new types of word-formation in the Dictionary. Sometimes S. Daukantas even created words for notions which already had their names. It suggests that besides traditional stimulus of creation of new formations the author of the Dictionary was seeking to gain the prestige for the Lithuanian language, and thus the prestige for the nation.