LTLietuvių kalba, kaip ir apskritai baltų kalbos, garsėja deminutyvų (mažybinių daiktavardžių) gausumu ir įvairumu. Daugelis šiai kategorijai priklausančių darybos tipų turi atitikmenų kitose giminiškose kalbose. Antra vertus, baltų kalbose ir tarmėse jie paplitę nevienodai. Tie skirtumai dažnai esti seni, paveldėti iš tolimos praeities. Mat deminutyvų daryba indoeuropiečių kalbų dialektuose nuo seno labai skyrėsi. Dauguma lietuvių kalbos deminutyvų darybos afiksų yra kilę iš determinatyvų *-k-, *-l-, *-g'-, *-s-, *-t-, kita dalis atėjo iš budvardžių, ypatybės turėtojų, veikėjų pavadinimų, vienas kitas jų paskolintas iš slavų kalbų. [Iš teksto, p. 130].
ENThe following chronological strata of diminutives in Lithuanian have been es tablished in the present paper: 1. The oldest derivatives are those with the Proto-Indo-European determinative - *-k- which formed a basis for several Baltic suffixes: *-i-ko- [...], *-īko- [...], *-u-ko- [...], *-ā-ko- [...], *-ē-ko- [...], *-o-ko-/-e-ko- [...]. 2. In different Indo-European dialects during the oldest periods of their development diminutives were derived by means of the determinatives *-l- [...], *-g-/-g'- [...], *-s- [...] and the adjective suffix * -īno- [...]. 3. The following affixes were used to form diminutives in Proto-Baltic: the determinative *-t- [...], the adjective suffix *-ino- [...] and the suffix *-ītio- (<*-īto- + *-io-) from nomina attributiva [...]. In Lithuanian and Latvian the diminutives are derived with suffixes *-ēno- (<*-ēn- + *-o-, [...]), -inio- (<-ino- + *-io-, [...]), *-ātio- (<-āto- + *-io-, [...]) which also came from nomina attributiva and with Slavic suffixes -ka [...]. 4. The suffixes -aitis [...], -eitė [...], -ėtis [...], -uolis [...], -is [...] from nomina attributiva, -yklė [...], -uklis [...] from nomina instrumenti and Slavic suffixes based mostly on *-iko- [...] were used to form the diminutives in Lithuanian. Derivatives with the suffixes -elis, -ukas became very productive in Lithuanian.