Archajiškasis dzūkiškų dainų klodas ir jo perteikimo (dainavimo) specifika
LTLietuvos etninės kultūros dainuojamosios tradicijos paveldas - turtingas ir nepaprastai vertingas. Deja, gyvoji tradicija, perduodama iš kartos j kartą, nyksta. Natūrali folkloro aplinka, archajiškasis jos klodas, praradęs svarbiausias prasmes, šiuolaikiniam žmogui tampa dažniausiai tik muziejine vertybe. Dzūkijos regionas ilgą laiką išlaikė Dainavos, t. y. dainų šalies, pavadinimą. Šiame regione užfiksuotos senosios kalendorinių švenčių dainos: Kalėdų, advento dainos bei žaidimai, Velykų lalavimai, Užgavėnių antifoninės giesmės, Jurginių, Joninių kupolinės, taip pat sūpuoklinės dainos irt. t. Šio krašto muzikinis paveldas išsiskiria dainų žanrų, melodiniųtipų irformųturtingumu. Dzūkai išsaugojo ne tik kalendorinių švenčių, bet ir seniausias apeigines darbo - rugiapjūtės, avižapjūtės, linarūtės giesmes, taip pat vestuvių dainas, senąsias raudas ir kt. Dainuojamoji tradicija šiame regione ilgiausiai išliko gyvybinga. Raktažodžiai: dzūkų dainuojamoji tradicija, mo- nodija (vienbalsumas), derminiai atramos tonai, intonacinės sekos.
ENThe heritage of the singing tradition of Lithuanian ethnic culture is rich and especially valuable. Unfortunately, the living tradition which was passed down from generation to generation is disappearing. The natural environment of folklore and its archaic layer, which has lost the most important meanings, are becoming a “museum exhibit” for modern people. Dzūkija region has preserved the name Dainava (Land of Songs). Old songs of calendar holidays were registered here: songs and games of Christmas and Advent, Easter la-la-songs, Fat Tuesday anti-phon songs, St. George’s and Midsummerfestival herb-songs, swing songs, etc. The musical heritage of this region can be distinguished by a variety of song genres, types of melody and richness of forms. The Dzūkai preserved not only songs of calendar holidays but also the oldest ritual songs: work (rye harvest, oat harvest, ginning of flax), wedding songs, old threnodies, etc. The singing tradition has remained the most vital in this region. Dzūkian songs are characterized by their unanimity (monody), dermal diversity, complex rhythmic expression, a distinctive way of singing, great freedom of performance, improvisation and variability.
- Kupole rože : Sekminių - Joninių papročiai ir tautosaka. Vilnius : Lietuvos liaudies kultūros centras, 2003. 460 p.
- Lietuvių apeiginė etnochoreografija. Lietuvos etnologija. 2001, 1 (10), p. 290-293.
- Sutartinių atlikimo tradicijos. Vilnius : Kronta [i.e. Lietuvos muzikos akademija], 2000. 294 p.
- Sutartinių ir skudučių keliais. Sutartinių ir skudučių keliais: Stasys Paliulis: tautosakininko gyvenimas ir darbai. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 2002. P. 242-277.
- Šokamosios ir žaidžiamosios sutartinės. Vilnius : Kronta, 2009. 309 p. 1 vaizdo diskas (DVD).
- Vienbalsumas Šiaurės Rytų Aukštaitijoje: vėlesnės monofoninės dainos. Lietuvos muzikologija. 2005, 6, p. 150-160.
