Vienbalsumas Šiaurės Rytų Aukštaitijoje: vėlesnės monofoninės dainos

LTAukštaitiją įprasta laikyti vokalinio daugiabalsiškumo židiniu Lietuvoje (čia nuo seno gyvavo polifoninės sutartinės). Gali susidaryti klaidinga nuomonė, kad homofoninis daugiabalsiškumas XIX a. pab. – XX a. pr. šiame regione susiformavo tiesiog iš senojo (polifoninio) daugiabalsiškumo. Autorė siūlo atkreipti dėmesį į tarpinę grandį, gyvavusią, matyt, tam tikru istoriniu-kultūriniu laikotarpiu tarp/greta dviejų minėtų daugiabalsiškumo rūšių. Tai aukštaičių monofonija. Vėlesnės vienbalsės aukštaičių dainos iki šiol beveik netyrinėtos. Autorės manymu, galutines išvadas apie tiriamą reiškinį daryti dar ankstoka, nors kai kurios įžvalgos jau galimos: • tiriamas vienbalsiškumas neretai yra „tarpinės” prigimties (turi ir monofonijai, ir homofonijai būdingų bruožų); • daugumos melodijų intonacinis pagrindas – terckvintinės ir kvartsekstinės intonacijos; • dalis melodijų yra minorinio pobūdžio; • daugelis melodijų pasižymi monofonijai būdingais bruožais (plagališkumu, laipsniškomis žemyn krintančiomis intonacijomis ir kt.); • kai kurių siauro ambitaus melodijų intonacinis pagrindas – pereinamuoju garsu užpildyta didžioji tercija bei terctoninės arba kvarttoninės dermės su subkvarta (archajiško folkloro sluoksnio palikimas); • dalyje melodijų jau „pereita” į mažoro-minoro sistemą; kai kuriose jų pastebima vokiečių, lenkų dainų melodikos įtaka. Didelė šiaurės rytų Aukštaitijos vienbalsių melodijų dalis, nepaisant kai kurių savitų bruožų, gimininga Suvalkijos, Veliuonos krašto bei Mažosios Lietuvos monofoninių dainų melodikai. Bendros muzikos išraiškos priemonės rodo vieną minėtų melodijų kūrybos tarpsnį, gyvavusį iki daugiabalsio dainavimo tradicijos įsigalėjimo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Monofonija; Ankstyvosios sandaros dainų klodas; Vėlesnės vienbalsės dainos; "Tarpinės" prigimties melodijos; Trimitinės intonacijos; Plagališkumas; Monophony; A layer of songs of the archaic composition; Monophonic songs of the later origin; Melodies of 'intermediate' nature; Trumpet intonations; Plagal cadance.

ENAukštaitija (north-eastern and eastern part of Lithuania) is focus of vocal polyphony (from ancient time sutartines were popular there). Mistaken attitude may emerge that homophonic polyphony (19th (end) - 20th centuries) in this region has been generated simply from ancient multi-voices. The author suggests mediate link, existing probably during appropriate historical-cultural period between/near the two types of polyphony. This is monophony of Aukštaitija. Later one-voice songs of Aukštaitija are almost unstudied till now. The author thinks that it is still early to make final conclusions about the phenomenon being researched, although some insights are already possible: • One-voice singing being researched always is likely to be of “intermediate” nature (it has properties of both: monophony and homophony); • Intonation basis of a melody is third fifth and fourth sixth intonations; • A part of melodies are of minor nature; • A lot of melodies have features typical for monophony (plagal cadance, gradual intonation drop etc.); • The intonation basis of some melodies with narrow ambitus is major third filled with intermediate sound and third tonic tune or fourth tonic tune with sub-fourth (heritage of archaic folklore stratum); • Some part of the melodies “passes” to the system of major-minor; influence of German, Polish songs is observed in some of them. A big part of one-voice songs of northern eastern Aukštaitija despite some particularities are related with melodies of multi-voiced songs of Suvalkija and Veliuona region and Minor Lithuania. Common means for expression of music indicate one creation phase of mentioned melodies, existing till multi-voiced singing came into force.