Kultūros paveldas kaip tautinės tapatybės pagrindas: Vilniaus karaimų ir totorių atvejo analizė

LTVilnius yra daugiakultūris miestas, kuriam būdinga įvairių tautybių, kultūrų, religijų ir papročių įvairovė. Vienas iš jos reprezentantų yra karaimų ir totorių, Lietuvoje gyvenančių nuo XIV a., kultūra Vilniuje, atspindinti šių tautų tapatybę bei ilgametį paveldą. Straipsnio tikslas – ištirti, kas yra reikšmingiausia apibrėžiant Vilniaus karaimų ir totorių tautinę tapatybę ir kaip kultūros paveldas prisideda prie jos išlaikymo. Tyrimo šaltiniai – straipsniai apie šias tautines bendruomenes internetinėje žiniasklaidoje ir pusiau struktūruoti interviu su Vilniaus karaimų bei totorių bendruomenės nariais. Tyrimas atskleidžia, kad Vilniuje gyvenančios karaimų ir totorių tautos bei jų kultūros paveldas internetinėje žiniasklaidoje yra vertinami teigiamai. Pusiau struktūruotų interviu analizė rodo, jog Vilniaus karaimai ir totoriai tautinę tapatybę nusako ne tik kultūros paveldo, bet ir geografinio bendrumo, bendruomeninės veiklos ir socialinių ryšių aspektais. Kalbėdami apie kultūros paveldą Vilniaus karaimai ir totoriai dažniausiai pabrėžia kulinarinį paveldą, pasakojimus, tradicijas ir religiją. Reikšminiai žodžiai: kultūros paveldas, tautinė tapatybė, tautinė mažuma, daugiakultūris Vilnius, karaimai, totoriai.

ENVilnius is a multicultural city, characterized by a diversity of nationalities, cultures, religions and customs. The culture of the Karaites and Tatars, who have lived in Lithuania since the fourteenth century, reflecting the identity and long-standing heritage of these peoples, is among the representatives of this diversity. The article explores the most significant elements of the national identity of Vilnius Karaites and Tatars and the contribution of cultural heritage to the preservation of national identity. The sources of the research are articles about the above-mentioned communities in the online media and semi-structured interviews with members of the Karaite and Tatar communities of Vilnius. The study has revealed that the Karaites and Tatars living in Vilnius and their cultural heritage are positively viewed in the online media. The analysis of semi-structured interviews has shown that Vilnius Karaites and Tatars define their national identity not only in terms of cultural heritage but also in terms of geographic commonality, community activities and social ties. When talking about their cultural heritage, Vilnius Karaites and Tatars particularly emphasize culinary heritage, stories, traditions, and religion. Keywords: cultural heritage, national identity, national minority, multicultural Vilnius, Karaites, Tatars.

• Lenkijos ir Lietuvos karaimų savivokos formavimas XIX a. viduryje - XX a. pirmoje pusėje: tarp atsiskyrimo ir prisitaikymo. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2014. 181 p.
• "Liberalmarksizmo apaštalai": "kairės" rėminimas Lietuvos alternatyvios dešinės diskurse. Politologija. 2023, Nr. 1 (109), p. 72-108.
• Lietuvių tautinės tapatybės simbolinių komponentų konfigūracijos. Filosofija. Sociologija. 2007, t. 18, Nr. 2, p. 14-31.
• Lietuvos tautinės mažumos, valstybė ir visuomenė XX-XXI amžių sandūroje. Lietuvos istorijos studijos 2012, t. 30, p. 150-170.
• Lietuvos totorių istorija. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2021. 495 p.
• Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribbentropo: atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX-XXI amžiuje. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011. 490 p.
• Periferinės karaimų bendruomenės. Centro ir periferijos įtakos pasidalijimas XVII-XVIII amžiais. Orientas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos visuomenės tradicijoje: totoriai ir karaimai. 2008. P. 37-44.
• Sakralusis Vokės kraštovaizdis totorių gyvenimo pasakojimų geografijoje. Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV-XXI amžiuje: naujausi tyrimai. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2023. P. 242-266.
• Senasis Vilnius tautų istorinės sąmonės perspektyvose. Lietuvos istorijos studijos 2000, t. 8, p. 20-39.
• Tautinė tapatybė lietuvių biografijose (Jonas Basanavičius, Jonas Šliūpas, Vincas Kudirka). Literatūra. 2006, t. 48 (5), p. 45-76.
• Vytauto ir Jogailos įvaizdis Lietuvos ir Lenkijos visuomenėse. Vilnius : Aidai, 2002. 143 p.