Išteisintojo išlaidų advokatui priteisimas iš nukentėjusiojo pagal Lietuvos teisę

LTŠio straipsnio tikslas – išnagrinėti, ar (ir kokiais atvejais) išteisintojo išlaidos advokatui baudžiamajame procese ir administracinių nusižengimų teisenoje gali būti priteisiamos ne iš valstybės, bet iš nukentėjusiojo? Šiuo straipsniu autoriai tęsia tyrimus dėl baudžiamojo proceso išlaidų skirstymo Lietuvos teisėje. Lietuvos teisės moksle šis klausimas tirtas tik epizodiškai, remiantis senesniu teisiniu reguliavimu ir jį aiškinančia teismų praktika. Plačiau analizuota galimybė apskritai priteisti išlaidų advokatui atlyginimą administracinių nusižengimų teisenoje (Markevičiūtė, 2022, p. 296–308). Straipsnyje išlaidų advokatui paskirstymo klausimas nagrinėjamas tiriant tik atvejus, kai pagal teisinį reguliavimą tokios išlaidos apskritai gali būti priteistos išteisintajam. Nors teisėkūroje, moksle ir praktikoje keliami klausimai dėl galimybės priteisti išlaidas ir kitais atvejais, pavyzdžiui, nutraukus ikiteisminį tyrimą, nutraukus administracinio nusižengimo teiseną ne teisme, nutraukus baudžiamąją bylą teisme, dėl minėtojo Konstitucinio Teismo nutarimo taikymo laiko atžvilgiu galimybės būtent tokiais atvejais priteisti išlaidas iš nukentėjusiojo čia nėra atskirai nagrinėjamos. Šiame straipsnyje, daugiausia taikant sisteminės analizės metodą, pirmą kartą nagrinėjami probleminiai klausimai, susiję su galimybe išteisintajam priteisti išlaidas advokatui ne iš valstybės, bet iš nukentėjusiojo. Pagrindinis atliekant tyrimą taikomas empirinis metodas apima Konstitucinio Teismo nutarimų, LAT nutarčių baudžiamosiose, administracinių nusižengimų, civilinėse bylose, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių, susijusių su nagrinėjamomis problemomis, analizę. [Iš teksto 500-501].