Sutartinės apeiginiame kontekste : disertacija

LTSutartinės – archajinės lietuvių liaudies daugiabalsės dainos. Jų kilmė siekia priešistorinius laikus. Ankstyvojo daugiabalsio dainavimo rūšys randamos ir kitur: Bulgarijoje bei Jugoslavijoje, Kaukaze, Okeanijos salose. Knygoje tyrinėjama sutartinių archajiškumas, jų glaudus ryšys su ritualais, su mitine pasaulėžiūra. Analizė parodė, kad apeiginėse sutartinėse ritualinė (prašymo, liepimo, dėkojimo, išaukštinimo) funkcija yra svarbiausia poetiniam sutartinių pasauliui sukurti. Ritualinės sutartinės formavo apeigas, įtvirtino jų atlikimą. Apeiginėse sutartinėse vaizduojamas žmogus išaukštinamas, dažnai lyginant su dangaus kūnais. Ritualinės sutartinės perteikia žmogaus apeiginių būsenų kaitą, jos vaizduoja liaudies socialinę–buitinę patirtį kritiniais gyvenimo momentais. Apeiginės sutartinės lydėjo svarbiausius kritinius žmogaus gyvenimo momentus – gimimą, vedybas, senatvę bei mirtį. Pirmą kartą plačiau aiškinamos priedainių etimologijos ir jų prasmės atskleidžiant sutartinių simboliką. Kadangi seniausios vieno posmo sutartinės, susidėjusios vien iš garsažodžių (refreninės), labiausiai tiko ceremonijoms, todėl jose pastebima daugiau ryšių su senąja baltų pasaulėžiūra. Į sutartines žiūrima kaip į sinkretinį meną. Muziką, tekstą, šokį ir apeigas (ritualą) stengiamasi nagrinėti neatsietai vieną nuo kito. Pirmą kartą analizuojamos ir atskirų augalų įvaizdžių reikšmės apeigose. Atskleidžiama augalų vaizdinių maginė, religinė paskirtis apeigose. Be to, analizuojami ritmikos ypatumai apeigų kontekste. [Iš leidinio]

ENSutartinė songs are archaic polyphonic Lithuanian national songs. Their origin dates back to prehistoric times. The types of early polyphonic singing are found in other places as well: in Bulgaria and Yugoslavia, in Caucasus, in Oceanian Isles. The book analyses the archaic origin of sutartinė songs, their tight relation with rituals, with mythical viewpoint. The analysis indicates that in ritual sutartinė songs, the ceremonial function (asking, ordering, thanksgiving, and exaltation) is the most important for the creation of the poetic world of sutartinė songs. Ritual sutartinė songs were guiding ceremonies, embedding their sequence. A human represented in ritual sutartinė songs is exalted, often by comparing him with celestial bodies. Ritual sutartinė songs represented the change of the human ritual states; they demonstrate the national social-domestic experience on critical moments of life. Ritual sutartinė songs accompanied the most important, critical moments of human life – birth, marriage, ageing and death. Refrain etymology and their meanings were explained for the first time in a wider sense, by disclosing the symbolism of sutartinė songs. As the oldest, one-strophe sutartinė songs consisting purely of onomatopoeic words (refrain type), were most suitable for ceremonies, therefore many interconnections with the ancient Baltic viewpoint is characteristic to them. The sutartinė songs are treated as syncretic art. Music, text, dance and rituals are analysed integrally. The magic, religious purpose of plants in rituals is demonstrated. In addition, the work contains the analysis of rhythm peculiarities in the process of rituals.

• Augalų pavadinimų motyvacija šiaurės panevėžiškių patarmėje / Aurelija Gritėnienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2006. 260 p.
• Zenono Slaviūno sutartinių tyrimų tąsa ir sklaida / Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė. Žmogus ir žodis. 2008, 2, p. 13-23.