Rytų Baltijos regiono gyventojų ekonominė ir socialinė organizacija vėlyvajame akmens ir ankstyvajame bronzos amžiuje : disertacija

LTŠiame darbe, integruojant archeologijos, chronologijos, zooarcheologijos, palinologijos, makrobotanikos, cheminių analizių metodus, tirta vėlyvojo akmens ir ankstyvojo bronzos amžiaus mitybos ekonomika ir jos raida. Taikant neolitizacijos, gamybinio ūkio raidos modelį, apibūdintas perėjimas prie gamybinio ūkio. Mitybos ekonomikos duomenys, antropologinių tipų tyrimo rezultatai, etnografijos ir lingvistikos duomenų paralelės naudojamos socialinės organizacijos interpretacijai. Integralūs tyrimai rodo, kad pradinė gamybinio ūkio raidos fazė vyko nuo ankstyvojo neolito, o gal net ir nuo vėlyvojo mezolito. Plėtros fazė prasidėjo vėlyvajame neolite Lietuvoje ir Latvijoje, o Estijoje – vėlyvajame neolite arba ankstyvajame bronzos amžiuje. Intensyvaus ūkio fazė prasidėjo ne anksčiau negu nuo vėlyvojo bronzos amžiaus. Kai kuriais atvejais alternatyva žemdirbystės ir gyvulininkystės vystymuisi buvo pragyvenimas iš sėkmingos žvejybos gėluose bei jūros vandenyse. Pagal plačiau pasaulyje priimtą domestikacijos kriterijų, neolitas Rytų Baltijos regione prasidėjo ne anksčiau, nei nuo Virvelinės keramikos kultūros laikų. Vėlyvojo akmens ir ankstyvojo bronzos amžiaus gyventojai galėjo turėti socioekonominę organizaciją su gana sudėtinga uždelstos grąžos ekonomine sistema, būdinga kai kurioms medžiotojų-rankiotojų grupėms. Vėlyvojo akmens amžiaus gyventojų mažas tankumas tiriamoje teritorijoje bei naujausių tyrimų šviesoje išryškėjusi jų antropologinių tipų įvairovė leidžia pagrįstai abejoti tvirtų etninių bei lingvistinių grupių galutiniu susiformavimu minėtu laikotarpiu. [Iš leidinio]

ENArchaeological dating pertaining to the East Baltic region is not precise enough, i.e. there is lack of radiocarbon dating. Archaeologists say that there are some discrepancies in periods and sub-periods, admitting that there are controversial issues in the current periodisation of the Stone and Bronze Ages. The study offers calibrated radiocarbon dates and latest data based on which a periodisation scheme for the East Baltic region is being calibrated. Food economy in the late Stone and Bronze Age is analysed using archaeological, zooarchaeological, palaeobotanical methods and chemical analyses. Slow transition to farming was observed in the said period. Its regional specifics were marked in the East Baltic region. Natural food resources were of utmost importance. The fauna was dominated by moose, wild boars, beavers and seals in certain seaside regions. Fish were more important as food than previously thought. Vegetation was widely used as food. According to integral studies, the initial phase of development of farming started in the early Neolithic Age or late Mesolithic Age. The phase of development in the territory of Lithuania and Latvia started in the late Neolithic Age and that in the Estonian territory commenced in the late Neolithic or early Bronze Age. The phase of intensive farming started in the late Bronze Age. The process of domestication in the East Baltic region started no sooner than in the period of Corded Ware Culture. There might have been socioeconomic organisation of the population in the late Stone and early Bronze Age.

• Dental wear patterns in Lithuanian and Latvian paleoanthropological samples / Žydrūnė Miliauskienė, Rimantas Jankauskas. Archaeologia Baltica. 2009, t. 12, p. 88-94.
• Diet in early Lithuanian prehistory and the new stable isotope evidence / Indre Antanaitis-Jacobs ... [et al.]. Archaeologia Baltica. 2009, t. 12, p. 12-30.
• Lietuvos archeologija. T. 1, Akmens amžius / Algirdas Girininkas ; Klaipėdos universiteto Baltijos regiono Istorijos ir archeologijos institutas ; atsakingasis redaktorius Vladas Žulkus. Vilnius : Versus aureus, 2009. 328 p.
• Rytų Baltijos regiono virvelinės keramikos kultūros atstovų kilmė / Jurgita Žukauskaitė. Lietuvos archeologija. 2004, t. 25, p. 109-134.
• Žmonių kaulų iš Rytų Lietuvos pilkapių AMS 14C datavimas: rezultatai, perspektyvos / Laurynas Kurila. Lietuvos archeologija. 2015, t. 41, p. 45-80.